Varpas suskambės nauju garsu

Varpas suskambės nauju garsu

 

Vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje Ramygalos bažnyčios varpas Mykolas švenčia garbingą net 500 metų jubiliejų. Tokią išskirtinę sukaktį tikinčiųjų šauklys pasitinka po ilgų metų atgavęs tikrąjį savo balsą. Tikimasi, kad netrukus į savo vietą grįš ir jo broliai: dar du nauji mažesni varpai.

„Šiais metais visa Lenkija švenčia svarbią progą: vienos lenkų bažnyčios varpui sukako 500 metų. Tiek pat ir mūsų Ramygalos varpui, tik retas apie tai žino ar yra girdėjęs. Man rodos, jis net į paveldo registrą neįtrauktas“, – sako svarbų jubiliejų Panevėžio rajone nusprendęs iškilmingai paminėti Ramygalos Šv. Jono krikštytojo bažnyčios klebonas Alfredas Puško.

Savo varpo gimtadienį ramygaliečiai švęs ne bet kaip, o labai skambiai. Sekmadienį – antrąją Šv. Arkangelo Mykolo atlaidų dieną – 11 val. naujai suskambės vienintelis Ramygalos bažnyčios varpas.

Per 500 metų visokiausių istorinių įvykių vėtytas ir mėtytas katalikų simbolis prikeltas antram gyvenimui. Permontuota jį laikiusi sena konstrukcija bažnyčios bokšte. Vėl siūbuoti gali ir pats varpas. Taip pat pakeistas jo liežuvis.

„Varpas daug metų atrodė apgailėtinai ir vieną dieną galėjo nukristi“, – pripažįsta Ramygalos klebonas.

Bažnyčios šauklį laikė visiškai sutrūnijusios atramos. Pats varpas kabėjo ant paprastų geležinių lynų, o jo ausis buvo nusilydžiusi. Tokioje padėtyje instrumentas negalėjo judėti, kaip įprastai turėtų. Jį skambindavę bažnyčios patarnautojai tiesiog į šonus siūbuodavo virvę, pririštą už paties liežuvio. Pastarasis, dvasininko žiniomis, buvo nukaltas paprastų šaltkalvių kažkur metalo dirbtuvėse ir visiškai neatitiko varpui keliamų reikalavimų.
„Mykolas ir vėl skambės tikruoju savo balsu“, – džiaugiasi kunigas A. Puško.

Po šio sekmadienio, kai vėl uždainuos istorinis varpas, A. Puško tikisi, kad atsiras daugiau rėmėjų, kurie Ramygalai padės pasigaminti ir dar du mažesnius, iki tonos svorio, varpus. Taip simboliškai grįžtų ne tik Mykolo, bet ir jo brolių Jono ir Kundroto balsai. P. Židonio nuotr.

Du tokie pasaulyje

Ramygalos varpas, regis, taip neskambėjo beveik šimtą metų.

„Šito varpo istorija – neįtikėtina, ji primena krikščionio kelią“, – tvirtina dvasininkas.

1,2 m aukščio ir apie 1,5 t svorio instrumentas gimė 1522 m. vokiečių meistro Heinricho fon Švichelto dirbtuvėse. Kunigo žiniomis, šiuo metu pasaulyje belikęs tik dar vienas šio amatininko toks pat kūrinys.

„Ant mūsų varpo įrašytas vardas Margarita. Manoma, kad taip vadinosi meistro žmona. Tačiau vėliau instrumentas buvo perkrikštytas į Mykolą“, – priduria A. Puško.

Kurioje bažnyčioje varpas kabėjo, kai buvo ką tik išlietas, žinių neliko. Bet į Ramygalą jis atkeliavo iš Tirenbergo parapijos Prūsijoje. Ten kabėjo protestantų liuteronų bažnyčioje, kuri buvo susprogdinta ir nebeegzistuoja. Du jos buvę varpai išlydyti karo reikmėms, tik istorinis, didžiausias, paliktas kaip vertybė.

Margarita virto Mykolu

Ramygaloje, kiek rodo istoriniai šaltiniai, nuo seniausių laikų bažnyčioje taip pat kabodavo trys varpai: Mykolas, Jonas ir Kundrotas. Dėl pastarojo vardo lieka abejonių, nes jis dingo. Legenda kalba, kad šis instrumentas buvo užkeiktas ir nuskendo upėje, iš kurios vis dar kartais skamba.

Tačiau klebonas tikras, jog Kundrotą išsivežė Lietuvą praeityje puldinėję švedai.

Galų gale ilgus metus, iki pat 1944 m., šioje bažnyčioje skambėjo du varpai: Mykolas ir Jonas. Juos II pasaulinio karo metais „nukabino“ rusų kareiviai.

„Bažnyčios bokštas buvo apšaudytas. Medinės konstrukcijos sudegė, vienas varpas išsilydė ugnyje, kitas nukrito ir buvo pavogtas“, – pasakoja A. Puško.

Nurimus karui, 1946 m. tuometis kunigas Antanas Juška užsakė arba nupirko pakeliui vežamą dabartinį Ramygalos varpą iš Prūsijos. Tik pakabinti jo dvasininkas taip ir nespėjo – už antitarybinę veiklą buvo išvežtas 25 metus kalėti į lagerį. Išėjęs į laisvę, kunigas į buvusią savo parapiją negrįžo.

1947-aisiais prūsų varpas buvo konsekruotas. Jam į krikštatėvius paimtos keturios parapijiečių poros, bažnyčios naujokui anuomet suteiktas šv. Mykolo Arkangelo vardas.

„Matote, varpas lyg gyvas – jį bažnyčia turi pakrikštyti. Šiuo atveju turime net du kartus krikštytą varpą – jį paėmus iš sunaikintos liuteronų bažnyčios, nuspręsta krikštą pakartoti“, – aiškina Ramygalos klebonas.
Varpo iškilmėmis praeitame amžiuje rūpinosi tuometis klebonas Petras Tarulis. Jis 1956 m. atstatė ir sudegusį Ramygalos bažnyčios bokštą.

Slaptas rėmėjas

Kaip anuomet į Ramygalos bažnyčios bokšto viršūnę buvo pakeltas Mykolas, A. Puško net negali įsivaizduoti. Pirmadienį pas jį atvykę meistrai su specialia įranga lengvai į bokštą įkėlė 1,5 t sveriantį varpą, tačiau prieš pusę amžiaus šis darbas turėjo būti atliekamas tik rankomis.

Idėja atnaujinti ramygaliečių pusės tūkstančio metų vertybę kilo šią vasarą.

„Šiais metais kai kurios aplinkinės bažnyčios nusprendė išsilieti naujus varpus. Tą dabar daro ir Krekenavos bazilika. Aš šiais klausimais jai talkinau ir pats nusprendžiau sutvarkyti mūsų parapijos varpą. O toks jo jubiliejus net nepaliko klausimų, ar tikrai reikia“, – pasakoja A. Puško.

Gabenti sunkaus ir švento krovinio niekur nereikėjo – meistrai viską padarė vietoje.

Šiems darbams pinigus, daugiau nei 10 tūkst. eurų, paaukojo paslaptyje norėjęs likti mecenatas.

„Mums pasisekė, kad žmogus norėjo padėti. Bet šiais laikais jau retai kas ryžtasi tokioms aukoms, retas supranta jų prasmę. Žinoma, tai materialus dalykas, bet varpas – ne tik daiktas, ne tik signalas – tai Dievo ir bažnyčios simbolis. Ant jo užrašas lieka šimtus metų“, – sako dvasininkas.

Ieškos brolių

Po šio sekmadienio, kai vėl uždainuos istorinis varpas, A. Puško tikisi, kad atsiras daugiau rėmėjų, kurie Ramygalai padės pasigaminti ir dar du mažesnius, iki tonos svorio, varpus. Taip simboliškai grįžtų ne tik Mykolo balsas, bet ir jo brolių.

„Bažnyčioje visada būdavo po tris varpus. Didysis skambėdavo Sumai, mažesnis – kasdienėms mišioms, mažiausiasis išlydėdavo mirusįjį. Visi trys skambėdavo kviečiant į sekmadienio pamaldas“, – aiškina klebonas.
Ramygalos bažnyčioje vienintelis likęs varpas skambėdavo 6, 12 ir 21 val. Paskutiniais metais, keičiantis gyventojų dienos ritmui, bažnytiniai dūžiai nuaidėdavo tik vidurdienį, kviesdami sukalbėti Viešpaties angelo maldą.
Balsą atgavęs Mykolas dabar prabils du kartus per dieną: 12 ir 18 val.

„Atnaujintas varpas skambės visiškai automatiškai, pagal parinktą programą. Jokių virvių nebeliks“, – sako A. Puško.

Anksčiau šis instrumentas dar buvo mechaniškai prijungtas prie senojo bažnyčios laikrodžio. Išmušus jo kiekvienai naujai valandai, į varpą mušdavo plaktukas.

„Laikrodžiui mušant valandas, varpas ir toliau skambės – tik čia jau viskas vyks automatiškai“, – patikina dvasininkas.

Žymusis Ramygalos laikrodis laiką skaičiuoja beveik šimtą metų. Kas kelias dienas klebonas lipa jo iš naujo prisukti.
A. Puško tikras, kad ir netikinčiam žmogui tokie įspūdingi bažnyčios simboliai atneša permainų į sielą. Penktus metus Ramygaloje tarnaujantis klebonas tikisi, kad atnaujintas varpas paskatins atitolusius parapijiečius ir jų svečius artimiau bendrauti, šypsotis ir jaustis laimingiems.

Mecenatas neatsirado

O mecenato trečiajam varpui išlieti vasarą ieškojusi Krekenavos bazilika savo tikslo vis dar nepasiekė. Jo nesulaukus, nuspręsta, kad bažnyčios simbolis bus liejamas iš tikinčiųjų aukų.
Naująjį varpą inicijavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, todėl naujakurys bazilikos bokšte bus papuoštas vyskupišku herbu.

„Šią savaitę jau bus įrengta esamų dviejų varpų automatika, ir mūsų varpai pradės skambinti. Didysis – Švč. M. Marijos varpas kasdien 12 val. 3 min. skambins Viešpaties Angelo maldą. Mažesnis – bevardis – kvies į šv. mišias. O kai atvyks išlietas trečias – bus skirtas paskelbti apie mirusįjį ir lydėti į kapines“, – vardijo Krekenavos bazilikos klebonas Gediminas Jankūnas.

Naujasis varpas bus skirtas šv. Antanui Paduviečiui. Jis turėtų sverti apie 290 kg ir kainuoti apie 12 tūkst. eurų.
Krekenavoje paskutinį kartą visi trys varpai skambėjo tik praeito amžiaus pradžioje. Prasidėjus karui, didysis, apie 800 kg, sveriantis šios bažnyčios varpas pradingo, teliko apie jo egzistavimą liudijantis balnas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų