Panevėžio labdaros valgyklų darbuotojai jau dabar suka galvas, kaip brangstant produktams reikės išmaitinti šaltuoju sezonu išaugsiančią vargstančiųjų armiją. P. Židonio nuotr.

Varguolių maitintojai su nerimu laukia rudens

Varguolių maitintojai su nerimu laukia rudens

Kaip ant mielių kylančios net pigiausių maisto produktų kainos, augantys komunaliniai mokesčiai ir artėjantis šaltasis sezonas verčia šiurpti varguolių maitintojus.

Prognozuojama, kad įjungus šildymą į labdaros valgyklas plūstelės rekordiškai daug lankytojų.

Šiltus nemokamus pietus vargstantiesiems kasdien ruošiančios Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė neslepia: galus sunkiai suduriantiems panevėžiečiams išgyventi kasdien darosi vis sunkiau.
„Tikrai baisu pagalvoti, kas bus prasidėjus šaltajam sezonui. Prisimenu 2008-ųjų krizę, kai buvo labai sudėtinga. Manau, kad artėja kažkas panašaus“, – sako I. Zabulionytė.

Agentūros labdaros valgykloje Rožių gatvėje kasdien papietauja apie 50–60 panevėžiečių.

Vasarą joje tuščiau – dalis nuolatinių lankytojų dirba sezoninius darbus. Tačiau rudenį jų padaugėja.
Nemokamai pavalgyti kasdien čia užsuka daug pensininkų, taip pat priešpensinio amžiaus bedarbių. Tačiau tarp valgančiųjų labdaringus pietus yra ir jaunų žmonių.

Anot I. Zabulionytės, jiems ištiesti ranką prašant pietų dažniausiai tenka praradus darbą.
„Kol naujasis bedarbis sulaukia pirmos pašalpos, būna tam tikras laikas be pajamų, o žmogui reikia kažkaip pragyventi“, – pateisina agentūros vadovė.

Krizė pareikalaus susitelkimo

I. Zabulionytė neabejoja, kad rudenį vargstančiųjų dar padaugės. Agentūros Panevėžyje darbuotojams darosi baisu, iš kur gaus reikiamą kiekį produktų, kai kainos kyla kas mėnesį. Patiems geradariams striuka ir su malkomis. Jų reikia šildyti ne tik labdaros valgyklą, bet ir šeimos namų patalpas, taip pat karštam vandeniui ruošti.

„Su tiek, kiek turime malkų, nežinau, ar pratrauksime žiemą. Didžiulis galvos skausmas, kaip išgyventi patiems, kad galėtume padėti kitiems. Krizė pareikalaus ne tik visuomenės susitelkimo, bet ir supratimo, kad ne visiems nusišypso fortūna, ne visiems vienodai sekasi, ne visi turi vienodus gabumus“, – sako I. Zabulionytė.

Pajamos – mokesčiams sumokėti

Labdaros valgyklą „Betliejaus“ išlaikančių Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis sako, kad kol kas nėra didelio lankytojų skaičiaus pokyčio. Šiuo metu joje kasdien pavalgo 45–60 panevėžiečių. Per savaitę pagaminama po 270 porcijų sriubos ar košės.

Pasak P. Skrudupio, valgykla maisto produktų gauna iš įvairių įmonių, organizacijų, patys renka per „Maisto banko“ akcijas, paaukoja ir pavieniai ūkininkai.

Visgi direktorius ruošiasi, kad rudenį situacija gali keistis.

Direktorius pasakoja praėjusią savaitę vieno valgykloje besilankančio neįgalaus žmogaus pasiteiravęs, kaip šis verčiasi.

„Pasakojo, kad sumokėjus komunalinius mokesčius lieka labai nedaug kitiems poreikiams, maisto produktams. Ką žmonės paprastai tada daro? Dažniausiai kaupiasi skolos už komunalines paslaugas. Tada prasideda skolų išieškojimas ir ratas užsisuka. Neabejoju, kad šaltuoju sezonu valgyklos lankytojų skaičiui įtakos turės išaugę komunaliniai mokesčiai“, – svarsto P. Skrudupis.

Brango ir pigiausi

Kainas stebinčio portalo Pricer.lt steigėjas ir vadovas Arūnas Vizickas teigia, kad sparčiai brangsta ir vadinamieji socialiai svarbūs produktai: duona, pienas, mėsa, kruopos, aliejus. Pasak jo, aliejaus kaina dabar kiek stabilizavosi, o žaliava net pradėjo pigti, tačiau parduotuvių lentynose šie pokyčiai taip greitai nevyksta.

„Pakelti kainą greitesnis procesas negu sumažinti“, – sako A. Vizickas.

Jo duomenimis, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse, palyginti su 2022 metų geguže, brango 2,11 euro (3,1 proc.) ir siekė 16,11 euro.

Iš 52-ų produktų stebimų kainų atpigo tik vienas – malta skrudinta kava 500 g pakuotėmis.

Tačiau net 47 prekės iš 52 reikšmingai brango, taigi jų kainos šoko 10 proc. ir net daugiau.

Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, malta „Jacobs“ kava, kiaušiniai, pigiausi makaronai, avižiniai dribsniai.
Pasak A. Vizicko, kai kurie maisto produktai brango kartais. Maždaug prieš metus pigiausio aliejaus litrą buvo galima įsigyti už 89–99 centus, o dabar jo kaina sukasi apie tris eurus. Pigiausias pienas, kurio litras kainuodavo apie 39 centus, dabar jau – 77 centus ir pan.

„Įsivaizduojate, koks šokas ateinant prie lentynos ir matant tokius pokyčius?“ – sako jis.

Šeimų biudžetuose versis skylės

Pagal Pricer.lt produktų krepšelių kainų didėjimą ir Statistikos departamento duomenis daroma išvada, kad išlaidos maisto produktams augo 30 proc.

A. Vizickas prognozuoja, kad tokie šuoliai pramuš skylę vidutines ir mažas pajamas gaunančių žmonių biudžete. Prie to prisidės ir didesni komunaliniai mokesčiai, ir kreditai. Tad ruduo prognozuojamas sunkus.

Kada sulauksime kainų mažėjimo, pasak A. Vizicko, spėlioti dar per anksti.

„Dar nematome priekyje to horizonto“, – svarsto vadovas.

Jo nuomone, tokia kainų pasiutpolkė gali atvesti prie labai rimtų pasekmių, tai yra vartotojas gerokai sumažins vartojimą, tad atitinkamai teks mažinti gamybą, tai grėstų augančiu nedarbu. „Tada vartojimas dar labiau stotų ir turėtume dar vieną iššūkį – recesiją rinkoje, o jos pasekmės būtų rimtos. Ekonomikai atsigauti reikėtų jau labai daug stiprių paskatų“, – įžvelgia A. Vizickas.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų