Vargstantiesiems buvo dosnesni

Į jau 28-ąjį kartą vykusią „Maisto banko“ akciją praėjusį savaitgalį įsitraukė rekordinis skaičius panevėžiečių.

Skurstantiesiems paaukota ilgai negendančių maisto produktų už 19 719 Eur – iš viso nupirkta 19 243 vienetų įvairiausių produktų. Be įprastai aukojamų kruopų, makaronų, šįkart gerokai daugiau paaukota baltyminio maisto – mėsos bei žuvies konservų.

Kaip teigė „Maisto banko“ Panevėžio padalinio vadovė Justina Tubienė, palyginti su pavasarine akcija, kai buvo paaukota 17 953 vienetai įvairiausių produktų, šios būta rekordinės. Iš viso 415 šalies parduotuvėse dirbusiems „Maisto banko“ akcijos savanoriams pavyko surinkti 443,5 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto produktų. „Maisto banko“ akcijoje dalyvavę geradariai paaukojo maisto už 464,9 tūkst. eurų.

„Labai džiaugiamės, kad visuomenė sureagavo į kvietimą solidarizuotis su vargstančiaisiais. „Maisto banko“ akcija kasmet tampa vis žinomesnė, įsitraukia vis daugiau savanorių. O kad skurstančiųjų dar labai daug, rodo ir europinių maisto paketų dalijimas – gaunančiųjų šią paramą skaičius tik auga“, – sakė J. Tubienė.

Panevėžyje paramą rinko dvi dešimtys organizacijų. Jos „Maisto bankui“ privalo pateikti ataskaitą, kiek ir kam atitenka žmonių suaukoti produktai. Pavyzdžiui, Šv. Juozapo namai labdaringoje Betliejaus valgyklėlėje kone kasdien verda sriubą alkstantiesiems, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius rūpinasi nuo smurtaujančių vyrų pabėgusiomis moterimis bei vaikais, taip pat maitina kelias dešimtis mažųjų iš nepasiturinčių šeimų, globoja į krizines situacijas patekusias šeimas. Paaukoti produktai atitenka ir neįgaliųjų organizacijoms.

„Lietuvoje su skurdo rizika susiduria daugiau nei 22 proc. šalies gyventojų. Už šio skaičiaus slepiasi patys silpniausi – vaikai, senoliai, vienišos mamos, daugiavaikės šeimos, neįgalieji. Nors nepriteklius – sudėtinis reiškinys, tačiau tik patenkinęs fiziologinius poreikius žmogus gali spręsti kitas problemas“, – pabrėžė „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.