Vardan mero – į teisiamųjų suolą?

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2020.01.24 07:20

Galimos korupcijos Panevėžio rajono savivaldybėje byla teisme atversta po net dvejus metus trukusio tyrimo. Per tą laiką keturiems asmenims, tarp jų ir rajono merui, pareikšti įtarimai subliūško, tačiau dar penkiems ir įmonei „Panevėžio melioracija“ teks teismui paaiškinti, kodėl šioji vieną po kito gaudavo Savivaldybės užsakymus įvairiems darbams rajone atlikti.

Panevėžio apygardos teismas ėmėsi nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje bendrovė „Panevėžio melioracija“ ir penki fiziniai asmenys kaltinami piktnaudžiavimu bei dokumentų klastojimu. Į teisiamųjų suolą sėdo Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistė Raimonda Čereškienė, jos kolega iš Žemės ūkio skyriaus Antanas Berežanskis ir buvęs to paties skyriaus specialistas Algis Dzikas. Taip pat bendrovės „Panevėžio melioracija“ gamybos vadovas Vidas Bernatavičius, komercijos direktorius Nerijus Žagunis bei kaip įmonės atstovas jos generalinis direktorius Paulius Petkevičius.

Visa ši didelė komanda į teismą atsivedė būrį gynėjų, nes panašu, kad gintis teks gana aktyviai. Vien pirmojo posėdžio metu prokuroras sutrumpintą kaltinimo aktą skaitė dvi valandas.

Tiesa, teisiamojo posėdžio pradžioje bylos šalims teikiant prašymus, vieno iš kaltinamųjų advokatas paprašė grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui dėl, gynėjo nuomone, ydingos jo formos ir turinio. Advokato teigimu, nesilaikant reikalavimų surašytas kaltinamasis aktas neleidžia jo ginamajam aiškiai suprasti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai apsiginti. Tačiau bylą nagrinėjanti teisėja Daina Vaidachavičienė prašymą atmetė.

Įžvelgia slaptus susitarimus

Baudžiamąją bylą dėl galimos korupcijos galima išskirti į dvi stambias dalis, kuriose veikė skirtingi valstybės tarnautojai, tačiau naudą galėjo gauti ta pati įmonė „Panevėžio melioracija“. Vienoje iš dalių Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus specialistė R. Čereškienė, pasak prokuroro, veikdama bendrininkų grupėje bei siekdama asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnyba. Prokuroro duomenimis, ši specialistė dirbtinai išskaidė didelės vertės konkursą už daugiau nei 350 tūkst. eurų į mažos vertės (iki 145 tūkst. eurų) viešuosius pirkimus, kad jie atitiktų įstatymus, ir taip sudarė palankias sąlygas juos laimėti vienam verslo atstovui. Šešias sutartis su rajono Savivaldybe pasirašiusi „Panevėžio melioracija“, pasak prokurorų, be konkurencijos visus metus galėjo tvarkyti kelius įvairiose rajono seniūnijose, kur remonto atkarpa rangovui kainavo nuo 50 iki 60 tūkst. eurų.

Organizuojant kai kuriuos viešuosius pirkimus buvo rengiamos dalyvių apklausos raštu. Teisėsauga mano, jog jose formaliai būdavo įrašomi verslo atstovai, kurie iš tiesų nė nedalyvavo šiame procese. Įtariama, kad tokiu būdų į fiktyvią konkurenciją buvo įtrauktos įmonės „Pasvalio melioracija“ bei „Biržų ranga“.

„Žinia, viešieji pirkimai būna įvairių formų, specialistė jas rinkosi taip, kad nereikėtų skelbti viešai, neliktų konkurentų, be to, neteisėtai iš anksto atskleidė su minėtu procesu susijusią informaciją laimėtojui, kad jis pasiūlytų geriausią kainą“, – teigė prokuroras.

Veikdama nesąžiningai, anot jo, specialistė suteršė tiek valstybės tarnybos, tiek Panevėžio rajono savivaldybės, kurios lėšas naudojo, vardą, parodė nepagarbą valstybės įstatymams ir aukščiau jų iškėlė savo interesus. Neracionaliai naudojant biudžetines lėšas patirta didžiulė žala.

Įtarimai keturiems subliūško

Prokuroras ne sykį pakartojo, kad R. Čereškienė mokesčių mokėtojų pinigais norėjo pasiekti Panevėžio rajono mero palankumą lipdama karjeros laiptais.

„Kaip panevėžiečiai suprantate šios situacijos esmę – tiesioginės finansinės naudos tarnautoja negavo, bet siekė įsiteikti merui. Jis – vienas pagrindinių bendrovės „Panevėžio melioracija“ akcininkų“, – „Sekundei“ kalbėjo A. Mirnyj.

Visgi prokurorų pareikšti įtarimai pačiam merui po net dvejus metus trukusio ikiteisminio tyrimo praėjusių metų liepą atkrito bylai nė nepasiekus teismo. Teisėsauga per tiek laiko nesurinko įrodymų, kad meras galėjo nusikalsti įstatymams.

Šešėlis buvo kritęs ir ant Panevėžio rajono savivaldybės Administracijos skyriaus direktoriaus Eugenijaus Lunskio, ir ant Infrastruktūros skyriaus vedėjo Rimo Samkaus bei Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio. Jiems visiems įtarimai irgi panaikinti.

Sudomino užsakymai

Prieš teismą stoję buvęs rajono Savivaldybės specialistas A. Dzikas bei jo kolega iš Žemės ūkio skyriaus A. Berežanskis, kaip įtaria prokurorai, per 70 sutarčių įmonei „Panevėžio melioracija“ galėjo nesąžiningai atiduoti daugiau nei 630 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, užuot skelbę didelės vertės viešųjų pirkimų konkursą, šie Savivaldybės darbuotojai pirkimus išskaidė ir supaprastino taip, kad minėta suma nuplauktų į vienos bendrovės biudžetą. Sudarant sutartis iki 3 tūkst. eurų vertės bei dalį ir iki 145 tūkst., klastojant dokumentus, kaip įtariama, buvo bandoma apeiti įstatymus atsikratant nereikalingos verslo konkurencijos ir užsakymus atlikti įvairiausių melioracijos darbų skirtingose rajono seniūnijose perleidžiant į vienas rankas.

Kaip teigia prokuroras, A. Dziko pareigybės nė neleido jam organizuoti mažos vertės viešųjų pirkimų prekėms, paslaugoms ir darbams pirkti. Šią užduotį jam perleido pats tokį darbą atlikdavęs, bet neaišku kodėl vėliau nusišalinęs A. Berežanskis.

Be to, kaltinimo akto duomenimis, A. Berežanskis, iš pinigų, skirtų projektuotojams, galėjo pasisavinti 1000 eurų, A. Dzikas – 3550 eurų.

Dėl A. Berežanskio ir A. Dziko veiksmų neracionaliai skirstant biudžetines lėšas tiek Savivaldybė, tiek valstybė, kaltintojo nuomone, patyrė žalą ir buvo diskredituotas valstybės tarnybos vardas viešumoje.

Procesas nebus greitas

A. Dzikas ir A. Berežanskis su jiems pareikštais kaltinimais nesutinka. Kaltinimus neigia ir įmonė „Panevėžio melioracija“, kaip juridinis asmuo, bei jos komercijos direktorius Nerijus Žagunis.

Tačiau Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistė Raimonda Čereškienė ir kaltinamos bendrovės gamybos vadovas Vidas Bernatavičius su prokuroro žodžiais sutiko.

Visi kaltinamieji tvirtino duosiantys parodymus šioje byloje, tačiau po liudytojų parodymų. O pastarųjų ilgas sąrašas. Pirmieji liudininkai kalbės kitame teismo posėdyje vasario pabaigoje.

Panevėžio rajono meras P. Žagunis dėl prokuroro pozicijos, neva Savivaldybės darbuotojų nusikaltimai vyko įsiteikiant vadovui, teigė neturintis net ką komentuoti.

„Buvo ikiteisminis tyrimas, man įtarimai atmesti. Net neturiu daugiau ką pasakyti“, –teigė meras.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #byla
• #Panevėžio melioracija
• #Panevėžio rajono savivaldybė
• #Panevėžys
• #teismas