Sujungti Panevėžio butų ūkį ir „Panevėžio būstą“ – vis dar opus Savivaldybei klausimas.

„Valdiškam“ verslui mauna apynasrį

„Valdiškam“ verslui mauna apynasrį

Rinkoje su privačiu verslu konkuruojančioms savivaldybių įmonėms – nekokios naujienos. Vyriausybės palaiminti Ūkio ministerijos parengti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai turėtų priversti savivaldybes įvertinti, kiek jų valdomos įmonės reikalingos bendruomenei.

Išlikimo egzaminą savo bendrovėms savivaldybės turėtų surengti bent jau kartą per ketverius metus.

Įstatymo projekte numatoma, kad tokios įmonės gali veikti tada, kai jų veikla būtina bendruomenės interesams patenkinti, o privatus verslas jos nesiimtų. Ir jeigu dėl savivaldybės valdomų įmonių veiklos nenukenčia, nėra diskriminuojamos kitos bendrovės.

Maža to, iki šiol ramiai gyvenusias savivaldybių įmones bandoma ištraukti į akinamą dienos šviesą – siūloma nustatyti, kad būtų skelbiama bent trejų pastarųjų metų informacija apie jų veiklą ir rezultatus, netgi viešinami jų įstatai.

Nors tokius valdžios užmojus ekspertai vertina kaip teigiamą poslinkį, vis dėlto, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno nuomone, savivaldybių apsivalymas gali taip ir likti tik teoriniu.

„Jau dabar savivaldybės gali ir turėtų vertinti, ar iš tiesų reikia visų joms priklausančių įmonių, nors dažna to nesiima ir ignoruoja galiojančią tvarką. Šita įstatymo pataisa turėtų nors šiek tiek privesti prie tvarkos, bet jei nebus savivaldybių geros valios, jos vėl galės tokį reikalavimą ignoruoti arba jį vykdyti tik formaliai. Sveiką protą sureguliuoti įstatymo svertais labai sudėtinga. Jei savivaldybė užsispyrusi turėti savo konkrečią įmonę, labai sunku priversti ją to nedaryti“, – pripažįsta Ž. Šilėnas.

Savivaldybės įmonių kai kurios teikiamos paslaugos ekspertams atrodo mažų mažiausiai keistokos, kad ir keleivių vežimo bendrovių uždarbiavimas ant autobusų klijuojant reklamas.

Aplimpa papildomomis veiklomis

Laisvosios rinkos institutas, išnagrinėjęs, kokias paslaugas teikia savivaldybių valdomos įmonės, aptiko įdomių dalykų. Paaiškėjo, kad populiariausia jų veikla – autotransporto ir technikos nuoma. Maža to, kai kuriose savivaldybėse jų įsteigtos įmonės užsiima neoninių reklamų ir metalo dirbinių gamyba, teikia netgi vaizdajuosčių nuomos, soliariumo, baseino, masažo, kirpyklos paslaugas, kai kurios turi ir savo knygynus, tik vadinamus knygų parduotuvėmis.

„Tai visiškai neturi nieko bendro su bendruomenės interesais ir yra akivaizdžiai komercinė veikla, verslas, kurį šalia kitų veiklų suka savivaldybės įmonė“, – įvertino Ž. Šilėnas.

LLRI projektų vadovės Gintarės Deržanauskienės teigimu, kai kurias Panevėžio savivaldybės įmonių teikiamas paslaugas irgi sunku pateisinti. Anot jos, įsteigus keleivių vežimo įmonę ir galbūt susidūrus su finansiniais sunkumais, neatsispiriama norui pasipinigauti, klijuojant reklamas ant autobusų, pradėti vežti siuntas. Papildomomis paslaugomis aplimpa ir daugiabučių administravimo įmonės – siūlo įvairius remonto ir statybos darbus ar pradeda gaminti metalo ir medžio dirbinius.

„Daugelis klausia: o kuo tai blogai? Nesąžininga, kai rinkoje konkuruoja ūkio subjektas, kuris turi geresnes sąlygas nei kiti. Savivaldybių įmonės, norėdamos papiginti savo paslaugas, visada gali paprašyti pinigų savivaldybėje ir išstumti konkurentus iš rinkos kartu su darbo vietomis bei žmonių likimais“, – teigė G. Deržanauskienė.

Savivaldybės glėbyje dvynės

LLRI duomenimis, skirtingose savivaldybėse veikia nuo vienos iki 14-os įmonių. Kukliausiųjų sąraše – Panevėžio rajono savivaldybė, valdanti vienintelį Velžio komunalinį ūkį. Miesto Savivaldybės žinioje – devynios ūkinės įmonės. Tarp jų – ne tik tokios strateginės bendrovės kaip šilumininkė „Panevėžio energija“ ar vandens tiekėja „Aukštaitijos vandenys“. Panevėžio savivaldybei priklauso ir 26-is darbuotojus turinti ritualinių paslaugų teikėja „Grauduva“, nors Aukštaitijos sostinėje veikia dar maždaug dešimt analogiškų įmonių.

Panevėžio savivaldybė valdo ir dvi tokias pačias paslaugas teikiančias bendroves – apie 580 daugiabučių administruojantį Panevėžio butų ūkį su 196-iais darbuotojais bei kelias dešimtis namų, daugiausia buvusių bendrabučių, savo žinioje turintį „Panevėžio būstą“, įdarbinusį 35-is žmones.

Tokią paslaugą teikiančioms kelioms privačioms bendrovėms lieka dalytis Panevėžio rinkos trupiniais. Joms tenka mažiau nei pusantro šimto miesto daugiabučių gyvenamųjų namų.

„Tokie atvejai, kai dvi savivaldybės įmonės teikia analogiškas paslaugas, dargi rinkoje esant ir privatiems tų pačių paslaugų teikėjams, rodo ne tiek neūkiškumą, kiek keistoką mąstymą – vengiama kritiškai įvertinti, ar įmonės užsiima tuo, kuo iš tiesų reikia“, – mano Ž. Šilėnas.

Beldžiasi privatus sektorius

Savivaldybės įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“, turinčiai daugiau nei 200 darbuotojų, vos prieš keletą savaičių smūgį žemiau juostos sudavė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis pripažino, kad Savivaldybė, dar praėjusią kadenciją, 2014-aisiais, sudarydama sutartį su savo bendrove, suteikė jai monopolines teises ir taip užkirto kelią konkurencijai. Po tokio teismo verdikto įmonės išlikimas pakibo ant plauko. Savivaldybė įpareigota nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su savo bendrove ir skelbti konkursą komunalinėms atliekoms tvarkyti.

Permainos gali laukti ir Panevėžio autobusų parko. Savivaldybė dar šiais metais rengiasi paskelbti konkursą keleiviams vežti – sutartis su Autobusų parku galioja ne ilgiau nei dar porą metų. Privačiam vežėjui vartus į Panevėžį atidaryti Savivaldybę verčia teisiniai niuansai, užkirtę kelią vidaus sandoriams, tai yra be konkurso pratęsti sutartį su savo įmone. Panevėžio autobusų parkas panevėžiečius veža jau šešias dešimtis metų.

Svarstymų labirintuose

Panevėžio vicemero Alekso Varnos teigimu, miesto Savivaldybė ir neįsigaliojus įstatymo pataisoms sprendžia dėl savo įmonių reikalingumo. Praėjusiais metais Savivaldybė atsisakė daugelį metų nuostolingai veikusios pirties paslaugų.

Ar toks pat likimas gresia ir daugiau „valdiškų“ įmonių, vicemeras nesiryžo konkrečiai įvardyti.

Anot jo, dėl dvynių – „Panevėžio būsto“ ir Panevėžio butų ūkio – perspektyvų klausimas svarstomas.

„Yra bendrovių, teikiančių analogiškas paslaugas, ir joms abiem pirkti tą pačią įrangą nėra jokio tikslo“, – sako vicemeras.

Ar Savivaldybei tinka konkuruoti su privačiu sektoriumi verčiantis Petro Cvirkos garsiojo herojaus Frank Kruk veikla ir laidojant panevėžiečius, A. Varna neslepia atsakymo neturintis.

„Ritualines paslaugas galbūt ir būtų galima palikti tik privačiam sektoriui. Dėl to didelės problemos nematau“, – sako vicemeras.

Tačiau, jo nuomone, Panevėžys gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje, jei, vykdant teismo sprendimą, tektų paaukoti atliekų vežėją „Panevėžio specialų autotransportą“.

A. Varna neslepia abejonių, ar vertėtų į privataus verslo rankas atiduoti atliekų tvarkymą.

„Verslas jaučia, kad atliekų tvarkymo sektoriui skiriama nemažai finansinių išteklių.

Privati įmonė pradžioje bus nusiteikusi kiek įmanoma mažinti kainas, tai verslas visada ir daro, kai įeina į naują rinką. Bet vėliau, nelikus konkurencijos, įkainiai gali ir sukilti, nes jokia privati įmonė nuostolingai nedirbs, o Savivaldybės įmonė jau bus sunaikinta“, – mano A. Varna.

Varžytuvės dėl atliekų

Mero pavaduotojo teigimu, Savivaldybei pavaldus atliekų vežėjas yra ne tik tarsi įrankis suvaldyti šiukšlių tvarkymo įkainius. Jo nelikus, vicemeras įžvelgia ir kur kas didesnę grėsmę.

„Įstatyme numatyta, kad atliekų tvarkymas privalo būti nepertraukiama veikla. Jei privati įmonė bankrutuotų, kaip tada Savivaldybei užtikrinti atliekų tvarkymo nenutrūkstamumą? Viešųjų pirkimų konkursą surengti ir naują atliekų vežėją parinkti užtruktų pusę metų. Įsivaizduojate, kad tiek laiko mieste nebūtų vežamos šiukšlės?“ – įspėja A. Varna.

Ieškant įstatymo svertų, kaip filtruoti savivaldybių valdomų įmonių reikalingumą, Panevėžio vicemero nuomone, aukščiausiu lygmeniu turėtų būti atskirai sprendžiama dėl atliekų tvarkytojų veiklos.

„Tenka iš dalies sutikti, kad savivaldybės įmonės gal nėra efektyviai valdomos. Ir tai yra minusas“, – pripažįsta A. Varna.

Komentarai

  • Kai viskas atiduodama i privacias ankas, tai palaipsniui vis kelia kainas, o detis nera kur. Dabar taip patogu butu ukyje susimoketi mokescius, ypac pensininkams taip pigiau, nes kitur tai uz kiekviena mokesti papildmai moketi reikia. Daugiabuti priziuri aukstaitijos bustas, tai imoku nepriima, reikia moket kazkur kitur su papildoma priemoka. Tai, kad del butu ukio tai grieztai pasisakau, kad nenaikinti kasu

    • Atsakyti
    • Jūsų žiniai, Butų ūkis irgi ima mokestį už tai, kad iš jūsų pinigus paima. Tik tas mokestis jūsų gaunamoje sąskaitoje nėra aiškiai įrašytas. Kai nueisit mokėt, pasidomėkit, kiek už tą paslaugą ima.

      • Atsakyti
    • Naivuoliai ir nuolaidų medžiotojai tik gali manyti, kad kas nors ką nors daro už dyką. Tiesiog įkalkuliuota prie mokesčio už kitką.
      Ar kurioje nors parduotuvėje už mokėjimą kortele atskaičiuoja po eurą????
      Va ir įrodymas, kad nemokamai nieko nėra.

  • Visiška nesąmonė laikyti abi įmones – butų ūkį ir Pan.būstą. Tai, kad jos vis dar nejudinamos, perša mintį,kad kažkas už to stovi. O Grauduva tai visai grauduva. Negi Pnv. per mažai laidojimo biurų?

  • Seniai laikas mažinti tarnybas. Panaikinti 1 tarnyba. Palikti 2 ir suspės. Kam reikalingi tokie vadovai kaip 1 tarnyboj,jo niekada nėra,nes niekam ne paslaptis kad dirba kitam darbe,bet savivaldybė tą toleruoja. O kas liečia 1 tarnyba tai ji tik egzistuoja… Ir kur musų valdžia žiūri

  • Kam iš viso reikalingos tarnybos? Panevėžys juk ne Vilnius ar Kaunas! Pilnai pakanka tik Beržų g. 48….
    Tik kol Butų ūkį valdys seni vadovai, tol ir niekas nesikeis!

  • Jo sutinku su Tado nuomone. Norint kažką pakeist,reikia pradet nuo vadovų. Nes jie dirba stalino laiku vadovavimu. Kam ten tiek kabinetuose sedinčių tuščiai,tik algai paimt. Atsisveikint reikia su tais ,kurie jau pensijas gauna. O tokių ir tarnybose po kelis yra. Tai tada nebereiks sakyt kad dirbame be pelno.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų