-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokie smurto protrūkiai dar prieš dešimtmetį buvo sunkiai įsivaizduojami, dabar – jau kasdienybė.
Nuo šių metų medikams leista pas pacientus važiuoti prisisegus vaizdo kameras.
Greitosios pagalbos medikų šauksmas išgirstas.
Nuo Naujųjų įsigaliojo įstatymų pataisos, pagal kurias jie gali atsisakyti teikti pagalbą agresyviems asmenims, kai šių elgesys kelia pavojų pačių medikų sveikatai ir gyvybei.
Be to, greitosios medikai, kaip ir policijos pareigūnai, į iškvietimą galės vykti prisisegę vaizdo kameras.
Gyventojai raminami, kad niekas jų apsinuoginusių nefilmuos, tačiau vaizdo kameros padės apsisaugoti nuo neadekvačių asmenų, kurie įžeidinėja, koneveikia ar net smurtauja prieš pagelbėti atvykusius medikus.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo direktorė Rūta Ramoškienė neslėpė, kad šio sprendimo dirbantieji greitojoje pagalboje labai laukė.
„Užgauliojimai, grasinimai, menkinimas ir žeminimas – mūsų medikų darbo kasdienybė. Dažnai negalime įrodyti, kad išties buvo naudojamas psichologinis ar net fizinis smurtas prieš greitosios pagalbos medikus“, – sakė R. Ramoškienė.
Greitoji pagalba yra pirmoji stotelė sutrikus sveikatai, tačiau dažnokai medikai kviečiami tiesiog pramogai ar kaip nemokamas taksi, kad nuvežtų iš taško A į tašką B.
„Turime visokių atvejų, kai esame kviečiami be reikalo, tuo pačiu adresu būna ne po vieną iškvietimą. Dispečerinė negali patikrinti, ar iškvietimas nėra melagingas. Tik nuvykę matome, kokia reali situacija. Kartais kviečiamasi tik tam, kad greitosios pagalbos automobilis nuvežtų į norimą vietą. Kai atsisakoma tą padaryti, prasideda grasinimai ir užgauliojimai. Vienas paskutinių tokių atvejų, kai neblaivi moteriškė į greitosios medikų komandą ėmė svaidyti kėdes“, – pasakojo R. Ramoškienė.
Į iškvietimą vykstantys greitosios medikai prie drabužių turės pritvirtintas vaizdo kameras, kokiomis naudojasi policijos pareigūnai. P. Židonio nuotr.
Kai gaunamas pranešimas, kad pacientas turi psichikos ligų ar yra jų paūmėjimas, į iškvietimą medikai vyksta su policija.
Visgi, pasak R. Ramoškienės, dažnai medikai nežino, kas jų lauks.
Vienas paskutinių smurto prieš medikus atvejų sukrėtė visą Panevėžio greitosios kolektyvą.
„Darbuotoja, atskubėjusi teikti greitąją pagalbą, patyrė didžiulį pažeminimą, buvo vadinama žiurke, kitais žodžiais, jai buvo grasinama, kad negyvens. Mes šio atvejo tikrai taip nepaliksime.“
R. Ramoškienė
Naujametę naktį, vienai merginų sunegalavus, greitosios ekipažą išsikvietė neblaivių jaunuolių kompanija. Netikėtai pirmos pagalbos teikimas virto tragikomedija.
Neblaivi kompanija atvykusią medikę apkaltino, kad ši girta, ir iškvietė policijos pareigūnus.
Šie nustatė, kad kaltinimai laužti iš piršto – medikė buvo blaivi.
Tačiau tokie alkoholio matuoklio rodmenys įkaušusios kompanijos netenkino – ir socialiniame tinkle „Facebook“ buvo išplatinta melaginga informacija, kad į iškvietimą medikė atvyko neblaivi.
„Tai pažeminamas visai mūsų bendruomenei. Medikams teko įrodinėti, kad savo darbo vietoje jie blaivūs. Pareigūnai nustatė, kad medikė buvo blaivi, tačiau socialiniame tinkle paskleista tikrovės neatitinkanti ir šmeižianti informacija. Apie tai, kokiais žodžiais buvo užgauliojami mūsų medikai, net neužsimenama. Darbuotoja dėl patirto streso nebegalėjo tęsti savo darbo“, – pasakojo R. Ramoškienė.
Pasak R. Ramoškienės, anksčiau į greitosios pagalbos medikus būdavo žvelgiama su pagarba ir dėkingumu. Dabar jie kone kasdien sulaukia užgauliojimų ir pažeminimų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Anot direktorės, jeigu medikai būtų turėję vaizdo kamerą, būtų nesunku įrodyti, kaip iš tiesų buvo.
„Darbuotoja, atskubėjusi teikti greitąją pagalbą, patyrė didžiulį pažeminimą, buvo vadinama žiurke, kitais žodžiais, jai buvo grasinama, kad negyvens. Mes šio atvejo tikrai taip nepaliksime ir be vaizdo kamerų bandysime įrodyti, kad buvo psichologiškai smurtaujama prieš mūsų darbuotoją, jai buvo trukdoma atlikti tiesiogines pareigas. Jeigu mūsų darbuotojai būtų turėję vaizdo kameras, patirtą smurtą įrodyti būtų gerokai lengviau“, – teigė R. Ramoškienė.
Pasak pašnekovės, liūdna, bet tokie smurto atvejai prieš greitosios medikus tampa kone kasdienybe.
„Pati esu dirbusi šį darbą, tad galiu tvirtinti, kad seniau tokių dalykų nepasitaikydavo. Į greitosios pagalbos medikus būdavo žvelgiama su pagarba ir dėkingumu. O dabar situacijos, kai mūsų darbuotojai sulaukia užgauliojimų ir pažeminimų, tapo kone kasdienybe“, – pažymi R. Ramoškienė.
Žmones, kurie baiminasi, jog bus greitosios medikų filmuojami apsinuoginę ar ne pačios geriausios formos, R. Ramoškienė ramina, kad vaizdo kameros bus jungiamos tikrai ne visuomet, tik išimtiniais atvejais, kai kils grėsmė pačių medikų sveikatai ar net gyvybei.
„Tos kameros tikrai nebūtų naudojamos visais atvejais, juk turime labai griežtą duomenų apsaugos įstatymą. Tik tada, jei kiltų konfliktinė situacija ar grėsmė pačių medikų saugumui“, – pabrėžė R. Ramoškienė.
Vaizdo kameros būtų nešiojamos ant drabužių, kaip kad dabar naudoja policijos pareigūnai.
Nors įstatymas jau priimtas, dar nėra jį lydinčių dokumentų.
Pasak direktorės, kai bus nustatyta konkreti vaizdo kamerų naudojimo tvarka, bus galima galvoti apie jų įsigijimą.
Iš kur teks gauti vaizdo kameroms įsigyti reikalingų lėšų, dar nežinoma. Vieno komplekto kaina – apie pusantro tūkstančio eurų. Panevėžyje dirba 22 brigados, jose – bent po du asmenis.
„Susidarys gana nemaža suma. Reikia tikėtis, kad ministerija tam numatys ir papildomą finansavimą 2025-ųjų biudžete“, – teigė R. Ramoškienė.
