-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka, leidžianti vaistinių veiklą tikrinti kontroliniais pirkimais. Pabūgę slaptųjų tikrintojų vaistininkai ėmė atsakingiau pardavinėti receptinius vaistus.
Jų baimę ir gyventojų pyktį prieš keletą dienų apmalšino šiuo metu iš visų pusių dėl reformų atakuojamas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis situaciją bandė taisyti pažadėdamas, kad be recepto vaistus pardavinėjantys vaistininkai baudas gaus tik po pusmečio.
Tačiau griežta Vyriausybės priemonė atskleidė, kad lietuviams labai trūksta informacijos, kuriuos vaistus jie gali įsigyti be gydytojo leidimo.
„Labai nustebau, kai pirkdamas fiziologinį skystį kvėpavimo inhaliacijoms namuose buvau paprašytas recepto. Iki tol jį pirkdavau be jokio gydytojo leidimo, juk šis vaistas niekuo nesiskiria nuo mineralinio vandens“, – „Sekundei“ pasakojo su pokyčiais susidūręs sportininkas Modestas Puišė.
Tačiau vyras pridūrė, kad jis nė kiek nepyksta dėl savo rūpesčių vaistinėje. Pašnekovui liūdniausia, kad žmonės iki šiol per mažai žinojo apie tikrąsias vaistų įsigijimo galimybes.
„Esu prieš bet kokią medikamentinę savigydą. Todėl labai nemalonu sužinoti, kad lietuviai gaudavo per mažai informacijos, ką jie gali įsigyti be gydytojo recepto. Jei viskas būtų buvę aišku, tai ir tokio šaršalo nebūtų kilę. Juk iš esmės niekas nepasikeitė, tik mes patys buvome įpratę rimtus vaistus gauti be recepto, net nežinodami, kad tai nelegalu“, – kalbėjo M. Puišė.
Fiziologinio skysčio be recepto vaistinėje negavęs vyras sako pirmiausia pasiskambinęs savo gydytojai. Paaiškėjo, kad eilės pas ją dėl naujos tvarkos nusidriekė per visą koridorių.
Didesnį krūvį praeitą savaitę dėl naujos tvarkos vaistinėse pajuto ir Panevėžio miesto poliklinika. Pasak jos direktorės Irenos Čeilitkienės, supanikavę gyventojai ėmė belstis į gydytojų kabinetų duris dėl bet kokio vaisto. Mat visuomenėje kilo propaganda, esą vaistininkai nieko nebeduoda net slogai nuginti.
Sulaukta nemažai ir telefono skambučių. Žmonės domėjosi, ar recepto jau reikia ir paprasčiausiam paracetamoliui. Tad medikams teko aiškinti, kad visi vaistai, kurie buvo receptiniai, tokie ir liko. O jei pavykdavo nusipirkti jų be gydytojo leidimo, tai dabar teks paisyti naujų taisyklių.
„Aišku, vaistinės sukėlė visuotinį šoką. Bet mūsų žmonės iš tiesų vartoja per daug vaistų. Todėl matau ir minusų, ir pliusų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos priimtų pasikeitimų“, – savo nuomonę išsakė I. Čeilitkienė.
Vaistininkams pradėjus paisyti įstatymų, namų vaistinėlėse jau nebepavyks nelegaliai prisikaupti kai kurių vaistų, tokių kaip ibuprofenas, nimesulidas, diklofenakas ir t. t.
Tačiau tiksliausia informacija, kurie vaistai yra parduodami be recepto, pateikiama ant medikamentų pakuotės. Šiuos duomenis galima lengvai peržiūrėti ir kiekvienos vaistinės elektroninėje svetainėje.
Apie reikalingus medikamentus taip pat galima pasidomėti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos internetiniame puslapyje, skyrelyje „Vaistų paieška“. Be to, visą informaciją žino kiekvienas vaistininkas, kurio patarimo galima paklausti tiesiog užėjus į vaistinę.
Daugeliui tapo naujiena, kad recepto reikia net ir kai kuriems vitaminams bei papildams. Tačiau įspėjama, kad gydytojai išrašo tik stipresnės koncentracijos papildų. O silpnesnio vitamino D ar žuvų taukų galima įsigyti ir be recepto.
Taip pat yra ir su kitais vaistais, kurių sudėtyje skiriasi veikliosios medžiagos kiekiai.
To paties ibuprofeno ar kito nereceptinio vaisto didelės pakuotės dažnai yra receptinės. Tad jei prašoma būtent to konkretaus gamintojo vaisto, vaistininkas paprašys recepto, bet tam tikrais atvejais pasiūlys ir bereceptę alternatyvą.
Be gydytojo leidimo galima įsigyti daugumą geriamų ir tepamų vaistų nuo skausmo (paracetamolio, silpnesnio ibuprofeno ir kt.), daugumą registruotų virškinimo fermentų ir vaistų nuo padidėjusio rūgštingumo.
Į gydytojus kreiptis tikrai nebūtina, kai prireikia preparatų nuo viduriavimo, vidurių užkietėjimo, pūtimo. Recepto nereikia gerosioms bakterijoms, daugumai ginkmedžio preparatų.
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus vaistininkas parduos ir visus preparatus, kuriuose yra paracetamolio. Slogai rekomenduos jūros vandenį.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė I. Čeilitkienė viliasi, kad vaistines šiomis savaitėmis apėmusi panika atpratins gyventojus nuo per drąsios savigydos. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Tačiau yra nemažai medikamentų, dėl kurių užpuolus ligoms vis dėlto būtina pasikonsultuoti su mediku. Recepto tikrai reikia visiems hormoniniams preparatams, vaistams nuo cholesterolio, kraujotaką gerinantiems vaistams (plečiantiems kraujagysles ir nuo galvos svaigimo), išskyrus daugumą ginkmedžio preparatų, absoliučiai visiems leidžiamiems, taip pat erekciją gerinantiems vaistams, visiems vaistams nuo astmos ar kitų obstrukcinių plaučių ligų (nuo dusulio), narkotiniams, psichotropiniams, vaistams nuo psichozės, antidepresantams, antibiotikams.
Gyventojai iki šiol be gydytojo žinios buvo įpratę ir kraujospūdį susireguliuoti. Tačiau tokiems vaistams beveik visada būtinas receptas.
„Dešimt tablečių pirmajai pagalbai vaistinė gali parduoti visiems žinomo vaisto nuo kraujo spaudimo, kurio veiklioji medžiaga kaptoprilis. Juk kiekvienoje vaistinėje yra kraujo spaudimo matavimo aparatai ir vaistininkas mato, ar žmogui reikia medikamentinės pagalbos“, – informavo poliklinikos direktorė I. Čeilitkienė.
Informacijos apie receptinius vaistus stokojantys gyventojai nelabai žino ir kiek laiko galioja gydytojo išrašytas receptas. Todėl aiškinama, jog nekompensuojamiesiems ilgalaikio gydymo preparatams receptas skiriamas metams, kompensuojamiems vaistams – iki pusės metų.
Kai kuriais atvejais receptinius vaistus vaistininkas gali parduoti ir be recepto. Tokios pagalbos gali sulaukti tik ilgai lėtine liga sergantys žmonės, kuriems baigiasi reikalingi vaistai, bet pas gydytoją jie patekti nebespės.
O nuo lapkričio 18 dienos vaistininkai minėtiems pacientams reikalingus vaistus be recepto galės išduoti ir 30 dienų.
Tokiems pirkėjams savo sveikatos bėdas vaistinėje tereikia įrodyti parodant kompensuojamųjų vaistų knygelę ar senesnį receptą. Visą informaciją apie ligonį vaistininkas gali gauti ir elektroninėje erdvėje.
Išimtis parduodant receptinius vaistus be recepto taikoma ir migrenos kamuojamiems gyventojams. Jiems būtinąją pagalbą gali suteikti ir vaistinė, nes medikamentus tokiu atveju reikia išgerti kuo skubiau. Bet ir tokiems ligoniams ne pro šalį turėti bent senų vaistų pakuotę.
Dar vieną naują būdą greičiau įsigyti receptinių vaistų be recepto po kilusio šurmulio siūlo Sveikatos apsaugos ministerija. Manoma, kad didelių eilių pas gydytojus galėtų padėti išvengti telefonas. Esą paskambinus gydytojui vaistų būtų galima įsigyti ir be apžiūros.
Tačiau Panevėžio miesto poliklinikos direktorės I. Čeilitkienės paaiškinimu, šis būdas tinka tik ilgai sergantiems pacientams. Kai yra žinoma jų liga, ir vaistą būtų galima skirti nematant ligonio. Susirgus pirmą kartą vaistų telefonu niekas neišrašinės.
Apskritai, pasak I. Čeilitkienės, reikia naujų priemonių ir pačių receptų išrašymo tvarkai. Kol kas ji ant gydytojų pečių užkrauna labai sunkią biurokratinę naštą ir eikvoja daug popieriaus.
Pasak pašnekovės, kai kuriuos vaistus medikai norėtų rašyti bent po kelis ant vieno recepto. Taip būtų taupiau.
Iš dalies pati gyventojų sąmyšį dėl receptinių vaistų sukėlusi Lietuvos vaistinių asociacija dabar jau neigia skandalo mastą. Organizacijos atstovai tikina, kad vaistinėse receptinių vaistų parduodama beveik tiek pat, kaip ir anksčiau.
Lapkritį palyginę su tokiu pat praėjusių metų laikotarpiu, vaistininkai tikina, kad receptinių vaistų šalies vaistinėse po pasikeitimų parduota vos procentu mažiau. Ir šį receptinių vaistų pardavimo sumažėjimą specialistai vertina kaip e-recepto sistemos klaidų priežastį.
Asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad vaistinėse kasdien susiduriama su situacija, kai pacientams tenka paaiškinti, kodėl yra reikalingi receptai receptiniams vaistams. Ir tai esą jokia naujiena.
„Vaistai yra jautrus klausimas ir pacientai nori jų gauti tuomet, kai prireikia, todėl net procentu sumažėjęs receptinių vaistų pardavimas visuomenėje galėjo sukelti diskusijų, tačiau statistika leidžia suprasti, kad problema nėra didelio masto – žmonės kaip pirko, taip ir perka vaistus su receptais“, – sako K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, siekiant dar sumažinti pacientų domėjimąsi, kuriems vaistams receptai reikalingi, o kurie yra parduodami be recepto, vaistinėse netrukus atsiras ir informaciniai skelbimai bei informacija ekranuose prie kasų.
