Vaistai iš čiaupo

Nustebsite, kiek negalavimų galima išgydyti paprastu vandeniu arba ledu.

„Užšaldyti“ skausmą

Daugybę ligų net tradicinė medicina gydo šalčiu. O ir patys žinome, kad patyrus traumą prie sumušimo vietos reikia pridėti ledo.

Kadangi mūsų kūno paviršiuje šalčio receptorių yra maždaug 10 kartų daugiau nei šilumos, vietinis atšaldymas veiksmingai slopina skausmą, nes blokuoja nervų galūnes.

Šaltis apsaugo ir nuo uždegimo. Pažeistuose organuose ir audiniuose jis sureguliuoja apykaitos procesus taip mažindamas tinimą ir smulkiųjų kraujagyslių laidumą, stabdydamas kraujavimą. (Nuo šalčio susitraukia ne tik paviršinės, bet ir giluminės kraujagyslės.)

Be to, šaltas kompresas atpalaiduoja įtemptus raumenis.

Pirmąją parą po patirtos traumos gydytis šalčiu galima iki 15 minučių.

Skauda galvą – šaldyk kojas

Pačioms primityviausioms šalčio procedūroms tinka ir paprastas vanduo.

Kai kurioms ligoms gydyti ir skubiai pagalbai suteikti populiarios žemesnės nei 20 laipsnių temperatūros vandens vonelės rankoms ir kojoms. Jos taip pat tinka patyrus traumą – susitrenkus, pasitempus raiščius ir pan.

Esant stipriai pažeistai smegenų kraujotakai (pavyzdžiui, po insulto), be pagrindinio gydymo, kartais rekomenduojama ligonio nugarą, krūtinę, pilvą, rankas ir kojas apiplauti šaltu vandeniu tris kartus per dieną. Į vandenį reikia įpilti šlakelį acto arba įberti druskos.

Vanduo gali padėti išsivaduoti ir nuo galvos skausmo. Tik įtrinti juo reikia ne smilkinius ar sprandą, kaip atrodytų logiška, o padaryti vonelę kojoms. Arba 1–2 minutėms įbristi į šaltą vandenį ir energingai patrepsėti. Tada sausai nutrinti pėdas rankšluosčiu, užsitempti kojinaites ir 10 minučių aktyviai pavaikščioti arba pašokinėti.

Nuo visų negalių

Šalto vandens voniomis nuo seno buvo mažinamas karštis. Tačiau tokia procedūra rekomenduojama tik fiziškai stipriems žmonėms. Ir su gydytojo žinia.

Karščiavimo sukeltą galvos skausmą, migreną, kraujavimą iš nosies, psichinį įsiaudrinimą galima pabandyti nuslopinti šalto vandens kompresu. Jį padaryti labai paprasta: paimkite minkšto audinio ar marlės skiautę, keliskart sulenkite, suvilgykite šaltu vandeniu, šiek tiek išgręžkite ir uždėkite ligoniui ant nosies tarpuakyje (esant kraujavimui iš nosies) arba kaktos (karščiuojant).

Būdamas ant žmogaus kūno drėgnas audinys greitai įkaista, todėl kas 3–4 minutes kompresą reikia keisti.

Bendra procedūros trukmė gali būti nuo 5 iki 40 minučių.

Seniai ir gerai žinomas šalto kompreso variantas yra pavilgas. Pavilgai populiarūs gydant odos uždegimus, kai kurias akių ligas, ūmius akių vokų, limfmazgių uždegimus, paūmėjus hemorojui, taip pat sumušimus ir patempimus (pirmąją parą po traumos).

Norėdami pasidaryti pavilgą, paimkite vatos tamponą arba marlės skiautę, sulankstytą į 5–10 sluoksnių, suvilgykite gydomuoju arba paprastu acto tirpalu (šaukštas acto stiklinei šalto virinto vandens) ir uždėkite ant skaudamos vietos.

Pavilgą keiskite kas 3–5 minutes arba iš naujo pamirkykite tirpale.

Procedūros trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 30–40 minučių.

Ledo kompresai

Kompresams naudojamas ir ledas – jis atšaldo giliau.

Ant ligonio kūno ledo kompresas dedamas tik įvyniotas į rankšluostį – kad neperšaldytų.

Ledo kompresas laikomas 20–30 minučių su 10–15 minučių pertrauka. Jeigu būtina – ir visą parą, tik reikia daryti pertraukas.

Jeigu skubiai gauti ledo – problema, vaistinėse galima įsigyti specialių paketų. Sušaldyti jie naudojami kaip kompresai.

Tokį paketą galima pasigaminti ir patiems. Pripilkite į polietileno maišelį vandens, įberkite šaukštelį druskos vienai stiklinei vandens, sandariai užriškite į padėkite į šaldiklį. Sušalęs maišelyje vanduo įgaus plokščią formą – tokį ledą bus patogu uždėti ant bet kurios kūno dalies.

Pirmajai pagalbai

Sėkmingiausiai ledas, suprantama, naudojamas suteikti pirmajai pagalbai patyrus įvairias traumas ar staiga pablogėjus sveikatos būklei.

Ledas naudojamas ir patyrus šilumos smūgį (kompresai dedami ant galvos ir kirkšnies srityje), kaukolės traumą, įgėlus bitei ar vapsvai, susirgus kai kuriomis uždegiminėmis ligomis (esant pradinėms mastito stadijoms, ūmiam pankreatitui).

Sutrenkus minkštuosius audinius, sąnarius, pasitempus raiščius ir sausgysles, pirmąją parą ant sužalotos vietos galima uždėti pūslę su ledu arba kelis ledo paketus ir 10–15 minučių pritvirtinti juos tvarsčiais.

Pirmosiomis dienomis šią procedūrą galima kartoti po kelis kartus.

Patyrus traumą, galima išbandyti masažą ledu. Ledo gabalėlius reikia suberti į polietileno maišelį, užrišti ir sukamaisiais judesiais patrinti sužalotą vietą.

Tiesa, prieš pradedant ledo masažą sužeistą kūno dalį reikia pakelti.

Masažuojama ne tik traumuota vieta, bet ir aplink ją esantys audiniai. Taigi masažą geriausia atlikti net ne vienu, o dviem maišeliais su ledu iš karto.

Procedūros trukmė – nuo 2 iki 5 minučių, bet ne ilgiau. To visiškai pakaks, kad išvengtumėte didžiulės mėlynės.

Gydomosios vonios

Su šiuolaikinio gyvenimo ritmu susidoroti nelengva net ir stiprių nervų žmonėms. O kiekviena diena reikalauja mums atrodyti pailsėjusiems ir pasitempusiems. Kaip tą padaryti? Ir vėl pasitelkus vandenį.

Nuo seno žinoma, kad gydomosios vonios padeda ir kūną atgaivinti, ir sielą nuraminti. Nuo įprastų higieninių vonių jos skiriasi tuo, kad į vandenį priberiama sveikatai naudingų augalinių ir mineralinių ekstraktų bei užpilų.

Procedūroms reikalingų medžiagų galima įsigyti vaistinėse, bet galima pasiruošti patiems.

Gydomosios vonios itin vertingos tuo, kad daro dvejopą poveikį: terminį, kurį teikia vanduo, ir sveikatinimo – tuo pasirūpina vandenyje ištirpusios biologiškai aktyvios medžiagos.

Pagerinti vonios vandenį galima beveik viskuo, kas tik šauna į galvą: spygliuočių ekstraktais, šalavijais, raudonėliais, ąžuolo žieve, manganu, krakmolu, garstyčiomis…

Bet jei norite pasimėgauti tikra aromatinga gydomąja vonia, užpilą jai teks pasigaminti iš anksto.

Dažniausiai užpilai vonioms gaminami iš 200 g smulkintų žolelių ir 4–5 litrų verdančio vandens (palikti nusistovėti 2 val.). Paskui užpilas nukošiamas ir supilamas į šiltą vonią (vandens temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių, jeigu tai nėra specialios karštosios vonios).

Prieš panyrant į gydomąją vonią reikia nusiprausti po dušu, kad nuplautumėte nuo odos prakaito likučius ir rūgščių bei riebalų plėvelę.

Kiek laiko galima gulėti tokioje vonioje, turėtų nustatyti gydytojas kiekvienam pacientui individualiai. Tačiau vidutinė vonių trukmė paprastai būna 15–20 minučių 2–3 kartus per savaitę.

Specialistas turėtų įspėti ir apie priežastis, dėl kurių jums ši procedūra netiktų.

Liepžiedžių ir ramunėlių vonia. Puiki priemonė nuo nemigos ir esant sudirgusiai odai. Padeda nuslopinti blauzdų raumenų spazmus, moterims – padidėjusį nervingumą menopauzės periodu.

Voniai paruošti reikės saujos liepžiedžių ir saujos ramunėlių žiedų, užpiltų litru verdančio vandens. Užpilą 15 minučių palaikykite karšto vandens vonelėje, paskui palikite valandai atvėsti. Nukošę supilkite į vonią.

Rozmarinų ir pelynų vonia. Sumaišytos lygiomis dalimis žolelės tonizuojamai veikia nervų sistemą, greitai pašalina nuovargį ir įtampą. Tokia vonia labai naudinga sausai ir pavargusiai odai.

Žaliosios arbatos vonia. Tonizuoja organizmą, padeda esant nerviniam išsekimui. Be to, suteikia odai švelnų įdegio atspalvį.

Pilnai voniai vandens reikės 3 šaukštų arbatos, prieš tai užplikytos 250 ml verdančio vandens, palaikytos 20 minučių ir nukoštos.

Mėtų vonia. Greitai nuramina odos niežulį, sukeltą alergijos ir kai kurių nervų ligų. Receptas paprastas: 300–400 g mėtų užpilti 3–4 litrais vandens.

Spygliuočių vonia. Nervingiems žmonėms ši vonia tokia pat nepakeičiama kaip raminamieji vaistai. O dar ji stiprina širdį, sėkmingai naudojama gydant kraujagyslių distoniją, podagrą, neurologinius skausmus (radikulitą ir kt.).

Nuo seno gerai žinomą ir mėgstamą pušų ekstraktą puikiai pakeis bet kokio spygliuočio medžio šakelės, kankorėžiai, spygliai. Viskas sudedama į vandenį, verdama 30 minčių ir paliekama dar 12 valandų – nusistovėti.

Tinkamas spygliuočių ekstraktas būna rudos spalvos (vaistinėje pirktas bus žalias – šiek tiek silpnesnis).

Spygliuočių vonia labai tinka jėgoms po sunkios ligos atgauti.

Ąžuolo žievės vonia. Padeda užgydyti žaizdas, mažina temperatūrą.

Prieš ruošiant vonią ąžuolo žievę (jos reikės 1 kg pilnai voniai vandens) reikia išdžiovinti ir susmulkinti į miltelius. Paskui juos suberti į nedidelį kiekį šalto vandens ir palaikyti kelias valandas. Tada dar 30 minučių pavirinti.

Krakmolo vonia. Naudojama peršinčiai odai nuraminti, taip pat sergant neurodarmatitu. Tinka vaikams, sergantiems eksudacine diateze.

Voniai paruošti prireiks 500 g krakmolo (vaikui – 100 g), ištirpdyto nedideliame kiekyje šalto vandens. Po 30 minučių gautas mišinys supilamas į vonią. Vandens temperatūra turėtų būti 36–37 laipsnių, procedūros trukmė – 20–30 minučių. Gydymo kursas – 10–15 vonių (kas antrą dieną).

Kalio permanganato vonia. Dažniausiai jomis gydomos pūlingos ligos. Tokios vonios gerai sausina ir dezinfekuoja odą sergant egzema ir kitomis odos ligomis.

Kad kalio permanganato grūdeliai nenudegintų, juos iš pradžių reikia ištirpdyti 500 ml karšto vandens (pakaks kelių grūdelių). Paskui tirpalą galima pilti į vonią.

Procedūros trukmė neturėtų viršyti 10 minučių (maudytis galima kasdien arba kas antrą dieną). Rekomenduojamas procedūrų skaičius – 10–12.

Garstyčių vonia. Paprastai tokiose voniose nesimaudoma – daromos vonelės atskirai rankoms arba kojoms. 3 šaukštai garstyčių grūdelių užpilami karštu vandeniu, išmaišomi ir supilami į vonią.

Būkite atsargūs: garstyčių vonia – stipraus poveikio procedūra staiga išplečianti periferines kraujagysles. Oda parausta, krinta arterinis kraujospūdis, greitėja uždegimų gijimas.

Naudingos garstyčių vonios sergant lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu.

Jeigu yra poreikis išsimaudyti garstyčių vonioje, 100–150 g garstyčių grūdelių užpilkite nedideliu kiekiu 50 laipsnių temperatūros vandens, paskui supilkite į vonią.

38 laipsnių temperatūros vonioje galima mirkti ne ilgiau kaip 10 minučių. Gydymo kursas – 10–12 procedūrų kas antrą dieną.