Asociatyvi nuotr.

Vaiskrūmių dauginimas – ir žiemą

Dauguma sodininkų vaiskrūmių dauginimą planuoja šiltajam metų laikui, paprastai gegužės pabaigai.

Tačiau su kai kuriomis kultūromis galima pabandyti šią procedūrą atlikti ir žiemą. Rezultatas, tikina specialistai, bus nė kiek ne prastesnis.

Pasidauginę vaiskrūmių dabar, pavasarį jau turėsite sodinti tinkamų įsišaknijusių sodinukų, kuriuos galėsite iškart įkurdinti nuolatinėje augimo vietoje.

Kokius galima

Dauginti žiemą geriausiai tinka juodieji serbentai ir šaltalankiai, mat jie greičiausiai išleidžia šaknis.

Išsipjauti auginių nuo tokių vaiskrūmių galima nuo sausio iki kovo (šaltalankių geriausia dairytis pačioje sausio pabaigoje ir iki pirmos vasario pusės).

Procedūrai vertėtų pasirinkti atodrėkį, kad temperatūrų skirtumas lauke ir patalpoje, kur šaknydinsite auginius, nebūtų pernelyg jau drastiškas.

Taisyklės

Tinkamai dauginti vaiskrūmius žiemą nebus sunku.

Pirmiausia išsirinkite kelis sveikus šiųmečius ūglius. Nuo senesnių juos lengvai atskirsite pagal spalvą – metinukai bus gerokai šviesesni.

Rinkitės tik šonines šakeles: tiesiai aukštyn augantys ūgliai (vilkūgliai) labai prastai įsišaknija.

Nusižiūrėtas šakas nupjaukite prie pat žemės. Ir būtinai patikrinkite pjūvį. Jeigu ūglis tikrai sveikas, jis bus žalias. Tamsaus atspalvio (rudas arba juodas) pjūvis – ženklas, kad ūglis žuvęs.

Ūglius supjaustykite 15–20 cm ilgio auginiais. Serbentų atveju geriausiai įsišaknija auginiai iš apatinės ūglio dalies, šaltalankiams – iš vidurinės.

Auginių storis neturi būti menkesnis kaip 5 mm.

Paruoštas šakeles pusdieniui pamerkite į medaus tirpalą (1 šaukštas medaus stiklinei vandens) – tai stimuliuoja šaknų augimą. Paskui perkelkite į indą su švariu vandeniu. Šio turi būti tiek, kad apsemtų trečdalį auginio. Pats indas turėtų būti neperregimas ir tamsus, nes šviesoje šaknys arba visai nepasirodo, arba labai ilgai užtrunka.

Bet jeigu esate priversti naudoti skaidrų stiklainį, tai bent įvyniokite jį į tamsų popierių ar tankų audinį.

Indą su pamerktais auginiais pastatykite šviesiausioje namų vietoje.

Kai šakelės išleis šaknis (serbentai tą padaro maždaug po 25–30 dienų, šaltalankiai ankstyvesni – šakneles užsiaugina po 7–14 dienų) ir jų ilgis pasieks 3–5 cm, auginius pasodinkite – kiekvieną į atskirą vazonėlį.

Vazonėlių dugne turėtų būti drenažo sluoksnis. Likusią dalį iki pat viršaus pripildykite lengvos ir purios žemės – taip sodinukai sparčiau vystysis ir augs tvirtesni.

Substratui paruošti galima naudoti durpes ir smėlį (1:1), durpes ir perpuvusias pjuvenas (1:1) arba velėninę žemę ir smėlį (2:1).

Palaistę uždenkite vazonėlius su sodinukais stiklainiais arba skaidraus plastiko butelio nuopjova, polietileniniu maišeliu ir pastatykite šiltoje vietoje, kur juos pasiektų išskaidyta saulės šviesa.

Kartą per savaitę patręškite mėšlo užpilu (1:10) arba mineralinėmis trąšomis.

Pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo į vazonus tręšti naudokite superfosfatą. Tiesiog išbarstykite jo granules žemės paviršiuje, kad 1 kvadratiniam metrui tektų 2,5 g.

Po dar dviejų savaičių sodinukams jau prireiks ne tik fosforo, bet ir azoto su kaliu. Todėl viename „kvadrate“ turėsite išbarstyti po 1 g superfosfato ir karbamido bei 2,5 g kalio chlorido.

Prabėgus 1,5 mėnesio po pasodinimo, trąšų kiekis didinamas – tame pačiame plote išbarstoma 3,5 g azoto ir kalio ir 2 g fosforo.

Paskui iki pasodinimo į nuolatinę augimo vietą į 1 kvadratinį metrą beriama po 17 g azoto, 12 g fosforo ir 20 g kalio.

Superfosfatas naudojamas granulėmis, karbamidas ir kalis – kaip tirpalas.