Panevėžio autobusų parko vadovas guodžiasi, kad Aukštaitijos sostinėje dar nėra tokios kritinės situacijos, tačiau pripažįsta: vairuotojai eilėje už durų seniai nebestovi.
Panevėžyje maršrutiniais autobusais keleivius veža 152 vairuotojai, kurių amžiaus vidurkis, kaip ir visoje šalyje, siekia beveik 60 metų.
Maždaug trečdalis vairuotojų – pensinio amžiaus, tad gali bet kada pasitraukti į užtarnautą poilsį.
„Kasmet nepritraukiant naujų, jaunų žmonių, tendencija nėra labai džiuginanti“, – sako Panevėžio autobusų parko direktorius Arnoldas Gražys.
Jis neabejoja: su laiku ši bėda augs.
Pasak direktoriaus, ne be reikalo Vilnius vairuotojų atsiveža net iš Afrikos. Kituose miestuose autobusus vairuoja nemažai ukrainiečių, baltarusių.
„Panevėžys kol kas verčiasi savais ištekliais. Mes gal vieninteliai iš didžiųjų miestų, kurie neturime nė vieno vairuotojo užsieniečio“, – sako A. Gražys.
Arnoldas Gražys. P. Židonio nuotr.
Panevėžio vežėjui pernai pasisekė prikviesti daugiau vairuotojų nei jų išėjo.
Praėjusiais metais su Autobusų parku atsisveikino 12 vairuotojų, o priimta net 28. Tarp jų ir dvi moterys vairuotojos.
„Pirmi metai, kai galėjome pasidžiaugti, kad atėjo daugiau nei išėjo. Gal kokius trejus metus prieš tai vairuotojų tik mažėjo. Kas į pensiją išeidavo, kas kitur, į jų vietas nepavykdavo tiek surasti“, – sako A. Gražys.
Šiemet įdarbinti du nauji vairuotojai, tačiau du jau išėjo, o tą padaryti rengiasi ir trečiasis.
Anot direktoriaus, įmonė į darbą priimtų 5–7 vairuotojus.
Jiems siūloma alga yra nuo 1200 iki 1800 eurų „ant popieriaus“. Tai yra dirbdami ir šventinėmis dienomis, ir savaitgaliais gali uždirbti 1100 ar šiek tiek daugiau eurų į rankas.
„Per pastaruosius trejus metus algos padidėjo 30 procentų, bet, aišku, ir infliacija kilo. Jos mes vienareikšmiškai nepavysime“, – teigia vadovas.
Pasak A. Gražio, ieškoma ir kitų motyvacinių būdų, kaip pritraukti darbuotojus: siūlomi nemokami skiepai nuo gripo, sveikatinimosi draudimas ir kt.
Direktorius tikina, kad ir vairuotojų darbo vieta tampa komfortiškesnė.
Pasak A. Gražio, blogai, kad mokymo centruose, vairavimo mokyklose D kategorijos, kuri reikalinga norint vairuoti autobusą, dabar jau mažai kas besimoko.
„Gal ne atlygis bėda. Tiesiog gal toks laikas, jog kai kurios specialybės tampa visiškai nepopuliarios. Dabar populiarūs visuomenės nuomonės formuotojai, influenceriai, o kitokio darbo, reikalaujančio atsakomybės ar fizinių jėgų, pastangų, nenori. Nematau nė vienos srities, kur būtų darbuotojų perteklius“, – svarsto įmonės vadovas.
O autobusų vairuotojo darbas nėra lengvas. Dirbti tenka pamainomis. Ryte darbas pradedamas ir 4 valandą, vakarais baigiamas apie 23-ią, dirbama savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Vairuotojų trūkumas yra rimtas iššūkis daugelyje savivaldybių.
Vilniaus rajono savivaldybė netgi planuoja naujam darbuotojui skirti apie 6 tūkst. eurų kompensaciją už įsipareigojimą tam tikrą laiką atidirbti autobusų parke.
A. Gražys svarsto, kad net ir pasiūlius tokį saldainį pretendentai už durų nesibūriuos, bet atsiras vienas kitas, susigundęs siūlomais pinigais.
Visgi direktorius atkreipia dėmesį, jog darbintis vairuotojais ateina ne 40-mečiai ir jaunesni, o paprastai nuo 50 metų ir net vyresni nei 60-ies.
G. Kartano nuotr.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis sako, kad autobusų vairuotojų problema šalyje buvo labai gili prieš porą metų.
Dabar situacija šiek tiek pagerėjusi, bet ne tiek, kad dingtų nerimas. Vežėjus išgelbėjo galimybė įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių.
Kiek anksčiau visoje šalyje trūko apie 1000 autobusų vairuotojų, o tai yra beveik 10 proc.
„Dabar nebėra tokio didelio trūkumo, kad negalėtų į gatves išvažiuoti reikiamas autobusų skaičius“, – sako G. Nakutis.
Jo nuomone, meškos paslaugą keleivių vežėjams padarė kovidas, kai buvo sumažinti darbų mastai. Tuomet nemažai vairuotojų išėjo dirbti į kitas sritis – kurjerių įmones, vežioti krovinių po Lietuvą, dirbti statybose ir kt.
„Ir jie nebegrįžo“, – pažymi asociacijos vadovas.
Jis svarsto, kad jei šiame sektoriuje atlyginimai būtų didesni, galbūt atsirastų daugiau norinčiųjų vairuoti autobusą. Nors už visa tai sumokėtų keleiviai ir savivaldybės.
„Klausimas, ar savivaldybės būtų finansiškai pajėgios padengti sąnaudas, išaugusias dėl padidėjusių atlyginimų? Tai – lazda su dviem galais“, – atkreipia dėmesį G. Nakutis.
Vairuotojo profesija jauniems žmonėms nebeįdomi.
Lietuvos keleivių vežimo asociacija prieš maždaug pusantrų metų rinko statistiką, kiek šalyje yra D kategoriją turinčių vairuotojų. Jų, kaip paaiškėjo, apie 60 tūkst. Vidutinis amžius – netoli 60 metų. Keleivius viešojo transporto autobusais vežioja apie 10 tūkst.
G. Nakučio teigimu, turintys D kategoriją turi ir C, tai yra gali vairuoti ir vidutinio dydžio bei dideles transporto priemones. Tad paprastai ir vairuoja ne autobusus, o kitokią didelę techniką.
Be to, asociacijos surinkti duomenys rodo, kad per metus D kategorijos egzaminus išlaiko vos kelios dešimtys vairuotojų, tačiau jie paprastai nenori vežioti keleivių.
„Vidutinis keleivių vežėjų vairuotojų amžius nuo 55 iki 58 metų. Iki pensijos jiems likę apie dešimt metų. Jaunų ateinančių, kurie laikytų egzaminus, yra per mažai“, – konstatuoja asociacijos vadovas.
Pasak G. Nakučio, su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Europos šalys. Kaip išeitis iš vairuotojų krizės matoma galimybė įdarbinti atvykėlius iš trečiųjų šalių.
„Matyt, mes tuo keliu eisime ir jau einame. Tik mastai dar nėra dideli“, – svarsto jis.