-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Stovyklos vadovei už higienos pažeidimus skirta bauda. Tai vienintelė priemonė, galinti priversti tvarkytis, tačiau abejojama, ar tokia sankcija bus veiksminga, mat tie patys pažeidimai aptinkami jau ne pirmą kartą.
Panevėžio rajono savivaldybė, kasmet sumokanti už kelių dešimčių vaikų iš nepasiturinčių šeimų poilsį „Vaikystės šilelyje“, žada ten mažųjų nebeleisti, jei situacija nesikeis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Vidos Vyčienės teigimu, higienistai vaikų vasaros stovyklų neprivalo tikrinti planine tvarka – dabar tokioms įstaigoms nebereikalingas higienos pasas. Tačiau jeigu dėl tokių įstaigų pasiekia skundai, specialistams tenka raitotis rankoves.
Šiuo atveju Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prašymą įvertinti, ar tėvų skundai dėl nešvaros stovykloje „Vaikystės šilelis“ yra pagrįsti, pateikė rajono Savivaldybė.
Pasak V. Vyčienės, tai, ką pamatė tikrintojai, šokiravo net juos. Specialistai vasarotojus aplankė rugpjūčio pradžioje, prasidėjus antrai pamainai. Tada stovykloje atostogavo 48 vaikai. Gautame anoniminiame skunde nurodyta, kad stovyklautojai apgyvendinti namelyje, kuriame lizdą susisukusios širšės. Tikrintojai piktų įnamių jau nebeaptiko – pamatę dūzgiantį radinį stovyklos vadovai vaikus perkėlė į kitą namelį. Tačiau daugelis kitų skunde nurodytų pažeidimų pasitvirtino.
Viename namelių, mergaičių miegamajame, tikrintojai išvydo sudužusį langą.
„Reaguota žaibiškai ir iš karto sutvarkyta. Bet faktas: pavojus vaikams buvo kilęs ir mums reikėjo parodyti pirštu, kad tuo būtų susirūpinta. Suaugęs žmogus gali susižaloti, o čia juk vaikai“, – stovyklos vadovybės abejingumu stebisi V. Vyčienė.
Tikrintojams į akis labiausiai krito nešvara. Trūko ne tik priemonių patalpoms valyti. Pasak V. Vyčienės, ir pačios patalpos tokios būklės, kad jų paversti švariomis turbūt nė nebeįmanoma. Kai kuriuose gyvenamuosiuose kambariuose grindų danga ne tik nelygi, bet ir su didžiuliais tarpais, o juose kaupiasi nešvarumai. Ne visi naudojami baldai buvo tvarkingi – poilsio erdvėse kai kurios kėdės ir stalai aplūžę ir atsilupę – plikomis kojomis prisėdus ant tokios kėdės rakštys garantuotos.
„Kai parodėme pirštu, puolė aiškinti, kad yra kitų baldų ir jais galima pakeisti. Bet kodėl to nebuvo galima padaryti prieš priimant vaikus?“ – stebisi vedėja.
Nors vaikai miega švariuose pataluose, o išskalbtos patalynės sandėliuose buvo daug, higienistai susirūpino, kad antklodės, pagalvės ir čiužiniai jau seniai nevalyti. V. Vyčienės teigimu, aiškiai matyti dėmės, o kai kurie ir suplyšę. Tikėtina, kad daugelis šių dėmių atsirado nuo metalinių lovų, sudrėkus patalams.
„Gal ant šių patalų ir nerastume mikrobų, kurie gali sukelti pavojingas ligas, bet visas minkštasis inventorius labai nešvarus. Nuo 1982 m. stovyklautojų gyvenimas prabėgo ant tų čiužinių ir pagalvių. Žinoma, vaikas liečiasi prie švarios patalynės, bet gal laikas būtų pakeisti ir patalus“, – svarsto V. Vyčienė.
Dar prastesnę situaciją tikrintojai išvydo prausyklose ir tualetuose. Viename iš namelių sugedęs unitazo nuleidimo bakelis, kito prausykloje – ištrupėjęs vandens trapas, o jame kaupiasi nešvarumai. Į prausyklas netiekiamas karštas vanduo. Tačiau labiausiai nustebino, kad nėra net elementariausių higienos priemonių – muilo ir tualetinio popieriaus.
„Tik vieno namelio mergaičių prausykloje rasta skysto muilo – tikriausiai atsivežė pačios stovyklautojos. Kur yra tualetas, ten turi būti ir higienos priemonių, kitaip – tai yra nekultūros ugdymas. Juk tėvai moka pinigus, o stovykla galėtų bent elementariomis priemonėmis pasirūpinti“, – sakė V. Vyčienė.
Tikrinant nerasta ir jokių dezinfekcinių medžiagų ar biocidinių produktų dušo ir tualeto patalpoms valyti, tik sanitarinis rūgštinis valiklis, bet ir jo galiojimo terminas pasibaigęs. O valymo inventorius ne tik neženklintas, bet ir nešvarus. Pašluostės suplyšusios, šluotos su kempine – supelijusios.
„Jeigu visas inventorius toks, tai kokia valymo kokybė? Administracija kalba, kad vaikai atvažiuoja ne pagulėti lovose, o įspūdžių. Bet kam geruosius įspūdžius užteršti tokia nehigiena? Jei vaikui paduodama supelijusi šluota, kaip jis gali norėti išplauti kambarį? Dabar ne 1982-ieji“, – atsistebėti negali V. Vyčienė.
Be akivaizdžiai matomų higienos pažeidimų, darbdavys neturėjo ir kai kurių darbuotojų asmens medicininių knygelių bei asmens higienos įgūdžių bei pirmosios pagalbos teikimo atestavimo pažymėjimų, jų kopijų. Be to, stovykla įpareigota nupjauti žolę visoje teritorijoje.
Už pažeidimus stovyklos „Vaikystės šilelis“ vadovei Daivai Arelytei skirta pusę minimalios baudos – 70 eurų. Antrą kartą per metus nustačius higienos pažeidimų, bauda būtų gerokai didesnė ir siektų nuo 550 iki 1 200 eurų.
„Rašysime laišką ir steigėjui, nors jis puikiai žino situaciją. Per 2017 metų patikrinimą nustatyti praktiškai tie patys pažeidimai, vadinasi, niekas per tą laiką nepasikeitė ir baudos nepamokė. Tad pirmieji tikrintojai turi būti tėvai. Gal kitąmet stovykla pagaliau susitvarkys ir vaikai galės džiaugtis puikiu poilsiu?“ – vylėsi V. Vyčienė.
Panevėžio rajono savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė teigė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento išvados apie pažeidimus stovykloje „Vaikystės šilelis“ bus pagrindas kitąmet svarstant, kur leisti atostogauti rajono vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Šiemet Savivaldybė tokių vaikų vasaros poilsiui stovyklose skyrė šešis tūkstančius eurų – po tris tūkstančius „Vaikystės šileliui“ ir „Trimitui“. Pirmojoje vasarą atostogavo 50 vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Už kiekvieno jų poilsį tėvams reikėjo prisidėti po 50 eurų. „Trimite“ poilsiavo 17 vaikų, jų poilsis tėvams nekainavo.
„Stovykla nepriklauso rajono Savivaldybei, pagerinti joje sąlygų negalime, tačiau kitąmet, rinkdami vietas vaikų vasaros poilsiui, atsižvelgsime į stovyklos sąlygas, ar vaikams ten saugu, ar pašalinti visi trūkumai“, – sakė R. Valantinienė.
Stovyklos „Vaikystės šilelis“ direktorė Daiva Arelytė patikino, kad iki kito sezono bus siekiama pašalinti trūkumus, tačiau, anot jos, daug kas priklausys ir nuo stovyklos steigėjo – Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos.
„Kiek pajėgsime, tiek sutvarkysime. Kreipsimės į steigėją, kad jis rastų lėšų bent minimaliai tvarkai. Steigėjas turi spręsti, ką toliau daryti su stovyklaviete“, – teigė D. Arelytė.
