Vaiduoklių šventė – Helovinas!

Vaiduoklių šventė – Helovinas!

Helovinas – viena didžiausių švenčių Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ši mistikos apgaubta naktis turi unikalią istoriją visame pasaulyje .

Kasmet spalio 31-ąją švenčiamas Helovinas yra viena seniausių pasaulio švenčių. Nors kilęs iš senųjų tradicijų ir religinių ritualų, ir šiandien vis dar švenčiamas daugelyje pasaulio šalių. Tokiose šalyse kaip Airija, Kanada ir JAV šiuolaikinės šventės tradicijos paremtos kostiumų vakarėliais, gudrybėmis, išdaigomis ir žaidimais. Tačiau kai kuriose valstybėse ši šventė minima visiškai kitaip.

Helovinas beveik visame pasaulyje siejamas su mirusiaisiais, todėl laikomasi įvairių tradicijų, skatinama pagarba jiems. Šventė visuomet apgaubta mistikos, žvakių šviesos ir tikėjimo, kad egzistuoja dvasios, o išlikusios senosios tradicijos stebina ir kartais net šiek tiek šiurpina.

Kviečia į puotą

Meksikoje, Lotynų Amerikoje ir Ispanijoje minimos Vėlinės. Jos prasideda dar spalio 31-ąją ir tęsiasi tris dienas. Šventė skirta pagerbti mirusiuosius, kurie, manoma, grįžta į savo žemišką būtį būtent per Heloviną. Daugelis šeimų savo namuose stato mirusiųjų aukurą, kad pagerbtų anapus išėjusius artimuosius. Aukuras puošiamas saldainiais, gėlėmis, nuotraukomis, mirusiojo mėgstamais maisto produktais, padeda gėrimų ir gėlo vandens. Dažnai prie praustuvės paliekama rankšluosčių, kad dvasia galėtų nusiprausti prieš laukiančią puotą.
Norėdami padėti mirusiajam rasti kelią namo, Lotynų Amerikos gyventojai degina žvakes ir smilkalus. Giminės taip pat tvarko šeimos narių kapavietes – ravi piktžoles, taiso, dažo antkapius. Tada kapas dekoruojamas gėlėmis, vainikais ar popieriaus juostelėmis. Lapkričio 2 dieną artimieji susirenka prie kapo iškilmingai prisiminti mirusiuosius. Kai kuriuose susibūrimuose už sielas geriama tekila ir skamba muzika.

Deginami pinigai

Honkonge mirusiųjų pasaulis siejamas su ugnimi. Čia tikima, kad per Heloviną dvasios gyvųjų pasaulį pasiekia per ugnį, todėl šalyje kuriami didžiuliai laužai. Į juos metamas maistas – čia žmonės degina viską, kas liko pasibaigus gausiai šeimos vakarienei, be to, į laužą būtina įmesti kiek nors pinigų. Kartais sudeginamos nuotraukos, drabužiai ar kiti daiktai, kurie, kaip tikima, gali sukurti mirusiajam jaukumo anapusiniame pasaulyje, padėti prisiminti šeimą.

Išdaviko diena

Lapkričio 5-osios vakarą laužai kūrenami visoje Anglijoje, o dangų papuošia fejerverkai. Nors ši šventė vyksta panašiu metu kaip Helovinas, su juo turi mažai ką bendra.
Kai kurie anglai nustojo švęsti Heloviną, kai pradėjo plisti Martino Liuterio protestantiška reformacija. Kadangi naujosios religijos sekėjai netikėjo šventaisiais, jie neturėjo pagrindo švęsti Visų šventųjų dienos išvakarių. Tačiau iš tiesų atsirado naujas rudens ritualas – Gajaus Fokso dienos iškilmės, skirtos pagarsėjusio anglų išdaviko mirties bausmei atminti.

1606 m. lapkričio 5 d. G. Foksui buvo įvykdyta mirties bausmė. Jis buvo nuteistas už bandymą susprogdinti Anglijos parlamento pastatą. G. Foksas buvo katalikų bendruomenės narys, norėjęs pašalinti protestantams prijaučiantį karalių Jokūbą nuo valdžios. G. Fokso diena buvo švenčiama iškart po jo egzekucijos. Pirmieji laužai, kurie buvo vadinami kaulų ugnimi, buvo sukrauti simboliniams kaulams deginti.
Mūsų laikais kai kuriuose Anglijos rajonuose ne tik dega laužai, bet ir vaikai eina gatvėmis nešini veidrodžiu ir prašo monetų Gajui Foksui. Žinoma, pinigus pasilieka sau.

Pirmojoje gyvenvietėje Plimute piligrimai net minėjo Gajaus Fokso dieną keletą kartų per mėnesį. Tačiau jaunajai kartai pradėjus kurti savo istoriją, išdaviko diena buvo švenčiama vis rečiau ir galiausiai ši idėja mirė.
Dabar Helovinas Jungtinėje Karalystėje švenčiamas amerikietiškai – kostiumų vakarėliai, nuo durų iki durų vaikštantys ir saldainių prašantys vaikai, smagūs pasisėdėjimai baruose ir klubuose.

Jungtinėje Karalystėje ir turbūt Europoje didžiausias Helovino festivalis rengiamas Londonderyje. Per karnavalą galima apsilankyti interaktyviuose namuose, kuriuose vaidenasi, dalyvauti didžiuliuose paraduose ir kituose šventiniuose renginiuose.

Leidžiamos išdaigos

Airijoje, kur ir atsirado Helovinas, ši diena vis dar švenčiama taip pat, kaip ir JAV. Kaimo vietovėse laužai kūrenami taip, kaip tai buvo daroma keltų laikais, o visoje šalyje vaikai apsirengia kostiumus ir vakarą leidžia šmirinėdami po savo rajoną bei prašydami saldainių.

Po gudrybės, pavadintos „pokštas arba saldainis“, dauguma žmonių su kaimynais ir draugais buriasi į vakarėlius. Vakarėliuose žaidžiama daugybė žaidimų, pavyzdžiui, prie lauko durų staktos ar medžio pririšamas obuolys, o žaidėjai bando jo atsikąsti. Tėvai dažnai rengia lobių paieškas vaikams – gardūs saldainiai ar kepiniai ir yra tas geidžiamas lobis.

Tradicinis maistas, valgomas per Heloviną, Airijoje yra barnis – savotiškas vaisių pyragas. Tokį galima nusipirkti parduotuvėse arba išsikepti namuose. Vaikams šią naktį leidžiama ir kiek paerzinti kaimynus – pabeldus į jų duris tiesiog pabėgti.

Opera mirusiesiems

Alkanų vaiduoklių festivalis švenčiamas Honkonge ir Kinijoje visą mėnesį, pradedant Mėnulio kalendoriaus septinta septinto mėnesio diena. Šių metų šventė prasidėjo rugpjūtį ir baigėsi rugsėjo 12-ąją. Ši įspūdinga tradicija neapsieina be spalvingų paradų, smilkalų deginimo ritualo, maistą ruošimo mirusiesiems ir operos, skirtos linksminti į Žemę sugrįžusių dvasių.

Pagerbia vergus

„Fed Gede“, arba Protėvių festivalis, yra tradicinė vudu šventė, minima Haityje ir kitose vudu bendruomenėse. Žmonės uždega žvakes ir keliauja į savo protėvių laidojimo vietas. Eisenos neapsieina be romo su aitriosiomis paprikomis gėrimo ritualo.
„Fet Gede“ nėra tik dvasių šventė, šis ritualas kilęs iš ilgametės vergijos istorijos Haityje.
Iki 1804 metų Haičio gyventojai buvo pavergti Prancūzijos valdžios. Haitis, arba tada Sen Domenas, buvo vergų vieta – jie gyveno labai prastomis sąlygomis ir dažnai su jais buvo elgiamasi netinkamai.
Vudu tapo vergų išsigelbėjimu, kad šie išliktų emociškai sveiki ir prisimintų savo tėvynę. Vudu praktika kilo iš Vakarų Afrikos ir prasidėjo prieš 6000 metų. Tai senovės religija, kurios pagrindas – protėvių tradicijos. Vergai, dangstydamiesi katalikiškomis tradicijomis, maskavo vudu ritualus.

Iš tikrųjų haitiečiai mano, kad vudu yra jų laisvės priežastis. Esą vudu tapo įkvėpimu vergams sukilti prieš prancūzus. Per garsią ceremoniją tūkstančiai žmonių ir dabar dar susirenka į vudu ritualą, nukreiptą prieš prancūzus.

Haitis yra viena iš nedaugelio kolonijų, kuri dėl vergų maišto iškovojo savo nepriklausomybę.
Vudu paliko nemenką įspaudą Haičio kultūroje. Tad nenuostabu, kad „Fet Gede“ ir toliau yra svarbiausia religinė šventė, suburianti bendruomenę, kad ši pakviestų į Žemę mirusių vergų sielas ir jie vėl taptų gyvi bent vienai nakčiai.

 

 

Komentarai

  • Pas mus yra kitos tradicijos. Tai rimties diena, prisimenant Anapilin išėjusius. Moliūgais puošti sodybas gal ir gražu. Bet linksmintis ar kvailioti, tai yra yra Užgavėnės

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų