Vadovai tebedirba už minimalią algą

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui darbdaviai už kvalifikuotą darbą privalo mokėti daugiau nei minimalią algą. „Sodra“ stebi augimo tendenciją, tačiau vis dar daug kvalifikuotų darbuotojų, kurie tiek negauna.

„Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė sako, kad, trečią ketvirtį palyginus su antruoju, nekvalifikuotų darbininkų, gaunančių 380 eurų ir mažiau, sumažėjo maždaug 13 procentų. Kvalifikuotų darbuotojų – pastaruosius pabandyta suskirstyti į grupes: vadovai, specialistai, inžinieriai, technikai, pardavėjai, paslaugų sektoriaus darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai – gaunančiųjų tokias pajamas, sumažėjo daugiau nei 20 procentų. Kitaip tariant, jų atlyginimai pakilo.

Patarėjos teigimu, galima manyti, kad dalies žmonių darbo užmokestį galėjo paveikti naujasis reglamentavimas, tačiau nereikia užmiršti, kad ir pati „Sodra“ buvo ėmusis veiksmų – siuntinėjo vadinamuosius „vyšninius vokus“.

Vis dėlto, anot J. Varanauskienės, dar labai daug gyventojų ir toliau moka socialinio draudimo įmokas nuo mažų pajamų.

„Vien tai, kad tarp tokių žmonių yra 20 tūkstančių pirmo ir antro lygio vadovų, rodo, jog dar daugeliui darbuotojų, kurių profesijos kvalifikuotos, mokamos minimalios ar mažesnės algos“, – pažymi patarėja.

Girdima paaiškinimų, kad tie žmonės galbūt dirba ne visą darbo dieną. Pasak J. Varanauskienės, tarkime, jei vadovas dirba pusę dienos, jis, nepažeisdamas jokių reikalavimų, gali gauti ne mažiau negu 190 eurų už pusę darbo dienos.

„Sodros“ specialistai kol kas nevertino, kiek kvalifikuotiems darbuotojams kilo alga – euru kitu ar gerokai daugiau.

„To dar neanalizavome, bet bendra tendencija visgi tokia, kad darbuotojai, kurie ištrūko iš tos minimalios ir mažesnės algos zonos, perėjo į gretimą zoną – nuo minimalios algos iki vidutinio darbo užmokesčio. Mes matome, kad grupė žmonių, kurių pajamos yra nuo 381 euro iki vidutinio darbo užmokesčio, palyginti su 2016 metų trečiu ketvirčiu, išaugo labiausiai“, – sako J. Varanauskienė ir priduria, kad gaunančiųjų didesnius nei vidutinis darbo užmokestis atlyginimus skaičius liko labai panašus.

Jos manymu, detalesnes įžvalgas daryti dar ankstoka, nes gali būti juntama ir sezoninė įtaka – buvo atostogų metas ir dalis socialinio draudimo įmokų galėjo būti sumokėtos nuo atostoginių.

Griežčiau tikrins

Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad šiemet dėl minimalios algos (tačiau tai nebūtinai susiję su kvalifikuotais darbuotojais) yra gavusi 22 skundus ir pranešimus. Dėl minimalaus atlyginimo mokėjimo kvalifikuotiems darbuotojams surašyti 3 būtini vykdyti reikalavimai.

Kad yra problemų ir neaiškumų, VDI manymu, rodo išaugęs paklausimų raštu ir telefonu srautas. Žmonės dažniausiai kreipiasi norėdami pasitikslinti, ar jų darbas kvalifikuotas, o jei taip – kiek turėtų augti jų darbo užmokestis ir pan.

VDI perspėja, kad nuo Naujųjų metų prasidės griežtesni tikrinimai, o darbdaviams, kurie kvalifikuotiems darbuotojams nemoka didesnio nei minimalus atlyginimas, bus taikomos griežtesnės priemonės.

VDI Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota sako, kad skyriuje dėl minimalios algos nusiskundimų negauta. Jo teigimu, jei darbdavys pakėlė algą nors euru, penkiais ar dešimčia, alga jau nebe minimali. Tad ir pretenzijų nebelieka.

„Įstatymuose nėra pasakyta – o kiek daugiau gali būti? Nors ir euru pakelia, jau laikoma, kad alga didesnė nei minimali“, – teigė vedėjas.

Tiesa, konsultacijų žmonės kreipiasi dažniau. Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos pirmininkė Asta Gudonienė sako, kad dėl minimalios algos didinimo negauta nė vieno skundo. VDI duomenimis, darbo ginčų komisijos tokių skundų nėra gavusios ir visoje šalyje.

Algomis nesiskundžia

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, Trišalės tarybos narys Aleksandras Posochovas prisipažino, kad kol kas yra šiek tiek chaoso – Darbo kodekso nuostatos įsigaliojo, daug pokyčių, naujovių. Be to, jau kalbama apie tam tikrus pakeitimus.

Tad nors kvalifikuotų darbuotojų algos kėlimo klausimas aktualus, šiuo metu darbdaviai ir darbuotojų atstovai daugiau susipažįsta su naujuoju Darbo kodeksu, jo pokyčiais – kokie skirtumai, palyginti su senuoju, kokie pakeitimai.

„Dėl minimalios algos mes, ko gero, net nesvarstėme, kaip ten vyksta pokyčiai“, – prisipažįsta jis ir pažadėjo šį klausimą iškelti artimiausiame gruodžio viduryje vyksiančiame Trišalės tarybos posėdyje.

A. Posochovas sako, jog vienoje saugos įmonėje yra matęs taikant naują darbo apmokėjimo sistemą, darbuotojams atlyginimai, nors ir minimaliai, bet buvo pakelti.

„Darbdavys gali vieną centą pridėti ir alga jau bus nebe minimali“, – jis sako, kad įstatymai nenurodo kėlimo dydžio.

Pasak pirmininko, dabar ekonomika kyla, kyla ir atlyginimai. Tad trūkstant darbuotojų pastarieji labai nesiskundžia algomis – bent jau netenka girdėti.

„Paprasčiausiai tie, kurie gauna minimalų atlyginimą, nėra tokie lojalūs kompanijai. Jie dažniausiai keičia darbus ir eina ten, kur pasiūlo daugiau. Galbūt daugiau problemų yra regionuose, bet mes ir Trišalėje taryboje kalbėjome – jeigu nori didinti apyvartą, regiono verslininkai turi kelti atlyginimus, kad žmogus turėtų už ką pirkti“, – aiškino A. Posochovas.

Faktai

Naujasis Darbo kodeksas numato, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Jame numatyta ir tai, kad nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

Nekvalifikuoti darbai nustatomi vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi.

VDI skelbia, kad kiekvienu atveju koks tai darbas – kvalifikuotas ar ne, įvertina darbdavys.