Miesto Savivaldybei dar nepradėjus statyti planuojamo naujo, žmonėms tenka sukti galvas, kur dėti urnas. Vieni kremuotus artimųjų palaikus laidoja įprastose arba specialiose, urnoms skirtose mažesnėse kapavietėse, kiti jas laiko tiesiog namuose.
Aukštaitijos sostinės kapinėse per mėnesį palaidojama apie 100 mirusiųjų.
Dalis jų amžino poilsio atgula įprastose kapavietėse ir laidojami tradiciniu būdu, dalis – kremuojami.
Šilaičių kapinėse esantis kolumbariumas statytas 2014-aisiais.
Tuomet įrengtos 424 nišos. Po maždaug šešerių metų jis išplėstas dar 511 vietų.
Dabar visos 935 vietos – jau užimtos.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Skrebienės teigimu, dabar telikusi galimybė laidoti tik šeimos iš anksčiau turimoje nišoje – vienoje jų telpa iki 4 urnų.
Be to, pasak specialistės, naujose Pašilių kapinėse urnoms laidoti suformuotos specialios kapavietės. Jos gerokai mažesnės nei įprastos – 1,1 m x 1,2 m.
Tokioje kapavietėje galima laidoti taip pat iki 4 urnų.
Urnoms laidoti į žemę skirtų vietų paruošta 150, o užimtos kol kas tik 25 kapavietės.
„Per sausį stebimas didesnis sujudimas. Jau atiduotos 6 kapavietės, o per pusę metų būdavo 1–2. Žmonės linkę imti didesnę kapavietę, kad galėtų laidoti ir karste, ir urnoje“, – pažymi R. Skrebienė.
Pasak R. Skrebienės, pasibaigus vietoms kolumbariume, Savivaldybė nesulaukė piktų skambučių. Tačiau teiraujamasi, ar greitai bus statomas naujas.
Nors kasmet Panevėžio kapinėse laidojama vis daugiau kremuotų mirusiųjų, tačiau dažniausiai pasirenkamos tradicinės laidotuvės.
Pasak R. Skrebienės, pernai Panevėžio miesto kapinėse palaidoti 1133 mirusieji. Iš jų maždaug trečdalis urnose – 420.
„Vieni nori turėti kapavietę, kiti – kolumbariumo nišą. Dauguma, ypač vyresnių, vis dar mano, kad reikia laidoti karste, o ne urnoje“, – pažymi Savivaldybės atstovė.
Kristaus Karaliaus katedros kapinių pašonėje, tarp kapinių ir Žagienio gatvės suplanuotas naujas, 1,6 hektaro užimsiantis kolumbariumas.
Pietinė jo dalis ribosis su „Grauduvos“ laidojimo namais.
Skaičiuojama, kad būsimo kolumbariumo 2595 nišų užtektų dešimtmečiui.
Jo boksai suplanuoti trijų aukštų, bet dviejų dydžių. Vienuose bus po 30, kituose – po 15 nišų.
Projekte numatyta sklypą aptverti.
Projekto autoriai planuoja išsaugoti visus būsimo kolumbariumo teritorijoje augančius medžius, o tuos, kurie kliudys statyboms, numatyta perkelti į kitą vietą.
Prie kolumbariumo vingiuos pėsčiųjų takai, apsodinti visus metus žaliuojančiais augalais – kalninėmis pušimis, žemaūgėmis tujomis, bus įrengti suoliukai, apšvietimas, šiukšliadėžės bei dviračių stovai. Teritorijoje suplanuotos ir trys vandens kolonėlės.
Už tvoros, Žagienio gatvėje numatytos 38 vietos automobiliams.
Projektas jau parengtas, planuojamos lėšos, tačiau kol kas statybų starto data nėra aiški.
Kolumbariume nelikus laisvų nišų, Savivaldybė jau turi parengtą naujojo projektą. „Atamis“ vizualizacija
Ritualinių paslaugų bendrovės „Ramybės takas“ direktorė Silvija Talačkienė svarsto, jog maždaug pusė besikreipiančiųjų pageidauja artimąjį kremuoti.
„Kokio nors ypatingo poveikio dėl kolumbariumo nebuvimo dar nejaučiame“, – sako verslininkė.
Direktorės teigimu, dabar, nelikus galimybės laidoti kolumbariume, mirusiųjų artimieji elgiasi labai įvairiai. Vieni mirusiųjų pelenus nusprendžia saugoti namuose, kol Panevėžyje iškils naujas kolumbariumas, kiti laidoja senose šeimos kapavietėse, dar kiti renkasi laidoti urnoms skirtose kapavietėse.
„Jei visos vietos kolumbariume jau užpildytos, vadinasi, tai aktualu“, – sako S. Talačkienė.
Mirusiųjų kremavimo paslaugų gausėjimą ji labiau linkusi sieti su lietuvių emigracija, o ne nemokamu urnų saugojimu.
„Ne sykį girdėjome, o ypač sulaukę skambučių iš užsienio, kad nežino, kur apsistos – ar liks gyventi užsienyje, ar sugrįš“, – pažymi verslininkė.
Ji pasakoja turėjusi ir neeilinį atvejį, kai Panevėžyje mirus ukrainiečiui jo artimieji urną su pelenais saugo kolumbariume vildamiesi kada nors grįžti į Ukrainą.
Nelikus vietų kolumbariume, dalis lietuvių elgiasi atvirkščiai – palaidoja urną šeimos kape tikėdamiesi ateityje ją perkelti į kolumbariumą.
Pasak S. Talačkienės, ekshumuoti palaikus gana sudėtingas procesas, kuriam reikia nemažai įvairių leidimų, perkelti urną kur kas paprasčiau.
Savivaldybės žinioje esančios bendrovės „Grauduva“ direktorės Aušros Bertulienės nuomone, pasibaigusios laisvos nišos kolumbariume nepadarė įtakos klientų sprendimui kremuoti.
„Žmonės tikisi, kad Panevėžio miesto savivaldybė greitai pastatys naują kolumbariumą“, – sako direktorė.
Kol jo nėra, pasak A. Bertulienės, dalis artimųjų urnas su pelenais laidoja į šeimos kapavietes, tačiau daug kas urnas vežasi namo ir ten saugo, tikėdamiesi ateityje palaidoti naujame kolumbariume.
Pasak A. Bertulienės, kremavimas pastaraisiais metais išties populiarėja.
Anksčiau tokį laidojimo būdą rinkdavosi apie 30 proc. klientų, o pernai – apie 50 proc.
Jos pastebėjimu, tokią tendenciją veikiausiai lemia greitėjantis gyvenimo tempas ir jo diktuojami pokyčiai – žmonės nebeturi laiko prižiūrėti kapavietes.
„Yra labai daug užsienyje gyvenančio jaunimo, jis nenori užsikrauti rūpesčio prižiūrėti kapus“, – teigia A. Bertulienė.