-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Svarstoma, kad jo takai galėtų būti pakelti virš kadmiu, cinku, nikeliu užterštos žemės, o stenduose pateikta informacija, kuo pasireiškia ir gresia beatodairiškas bei pragaištingas gamtos niokojimas. Panevėžio miesto savivaldybė rengiasi ieškoti architektų, kurie pasiūlytų, kaip buvusią užterštą, šiuo metu atgaivinamą zoną paversti traukos vieta.
Kad medžiais apsodinti 62 hektarų Molainių filtracijos laukai nebūtų niekam nereikalingi, ketinama dalį jų savotiškai civilizuoti.
Viena iš idėjų – nutiesti per teritoriją vedantį pažintinį pasivaikščiojimų taką.
„Planuojame skelbti architektūrinį konkursą. Iš specialistų lauksime pasiūlymų, kaip Molainių filtracijos laukus paversti įdomia, lankoma ir netgi išskirtine vieta“, – sako Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.
Anot jo, per šiuos sunkiaisiais metalais užterštus laukus nutiestu taku einantieji galėtų susipažinti su žala gamtai jos netausojant ir kartu mokytųsi ekologinio požiūrio.
Apskaičiuota, kad tokio tako įrengimas galėtų kainuoti apie 3,7 milijono eurų.
Didžiąją lėšų dalį planuojama gauti iš ES finansinių fondų, prie idėjos įgyvendinimo prisidėtų ir Panevėžio savivaldybė.
„Kadangi toji tikrai nemaža teritorija buvo užteršta sunkiaisiais metalais, nei gyvenamųjų namų, nei gamyklų statyti ten negalima. Taką Molainių filtracijos laukuose norima panaudoti pažintiniams ir net mokomiesiems tikslams“, – teigė S. Glinskis.
Brūzgynais virtusią Molainių filtravimo laukų teritoriją ketinama paversti unikalia lankoma vieta. G. Kartano nuotr.
Molainių filtracijos laukai, kur norima įrengti pažintinį taką, sunkiųjų metalų kaupykla buvo paversti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
Tuomet Panevėžyje prasidėjus masinėms gamyklų statyboms ir pradėjus kilti visasąjunginio pavaldumo fabrikams – „Ekranui“, Autokompresorių gamyklai, Tiksliosios mechanikos įmonei, „Lietkabeliui“ – ekologijai nebuvo skiriama dėmesio. Miestas netgi neturėjo valymo įrenginių.
Į laukus miesto pašonėje buvo vežamos visos galvaninės ir kitos pavojingos atliekos, į iškastas duobes pilamos ir gyventojų nuotekos, užterštos sunkiaisiais metalais.
Šioje vietoje, esančioje visai šalia gyvenamųjų kvartalų, užterštumas sunkiaisiais metalais net kelis tūkstančius kartų viršijo leistinas ribines vertes. Čia buvo galima rasti kone visą Mendelejevo lentelę: didžiuliai kiekiai kadmio, švino, vario, nikelio, chromo ir cinko. Teritorijoje taip pat nustatyta tarša naftos produktais.
Sunkieji metalai Molainių žemėje buvo kaupiami ištisus 18-a metų, iki 1979-ųjų, kai pastatyti miesto valymo įrenginiai.
S. Glinskis užaugo dabartinėje Valstiečių gatvėje, kuri jo vaikystėje buvo pačiame miesto pakraštyje. Vedėjas mena, kad būdamas vaikas dažnai nubėgdavęs prie tų sunkiuosius metalus kaupusių duobių, rinkdavęs ten augusius grybus.
„Netgi buvau paniręs į tų duobių dumblą. Pažiūrėjus į jas atrodydavo, kad pasidengusios kieta pluta, tad traukdavo įšokti. O įšokęs atsidūriau dumble“, – pasakoja architektas.
Kad medžiais apsodinti 62 hektarų Molainių filtracijos laukai nebūtų niekam nereikalingi, ketinama dalį jų savotiškai civilizuoti. G. Kartano nuotr.
Duobėmis su sunkiaisiais metalais susirūpinta tik tada, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos šalimi.
Siekiant vietovę paversti kuo saugesne, jos žemė buvo giliai suarta, apsėta žole, pasodinta kone 200 tūkstančių juodalksnių. Šie medžiai iš žemės geriausiai ištraukia sunkiuosius metalus.
Nuolat stebima, kaip valosi Molainių filtracinių laukų dirvožemis. Nors tai ilgas procesas, tačiau jis vyksta.
„Nei gyvenamųjų namų, nei gamyklų statyti ten negalima. Taką Molainių filtracijos laukus norima panaudoti pažintiniams ir net mokomiesiems tikslams.“
S. Glinskis
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausioji specialistė, mokslininkė Virgilija Gregorauskienė, „Sekundei“ komentuodama dabartinę situaciją Molainių filtracijos laukuose, yra teigusi, jog susiformavus velėnai, žmonėms čia vaikščioti saugu, tačiau grybauti ar uogauti, rinkti vaistažoles tokioje vietoje dar ilgai bus pavojinga.
„Pasivaikščioti po Molainių filtracijos laukus ir dabar galima. O jei vaikščiodami juose aptiktumėte žemuogę, geriau jos neskinti ir nevalgyti“, – patarė ir S. Glinskis.
Panevėžio savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėjos Linos Bareikienės teigimu, apie tai, kad Molainių filtracijos laukai galėtų virsti rekreacine zona, Panevėžio savivaldybėje svarstyta senokai.
Tačiau iki šiol tokiai idėjai įgyvendinti nebuvo finansinių galimybių. Dabar pinigų tikimasi gauti pateikus architektų vizijas, kaip sutvarkyti buvusią užterštą teritoriją ir ją padaryti lankomą.
„Pažintiniame take galbūt galėtų atsirasti užrašų, aiškinančių, kaip buvo alinama gamta ir kokia žala jai padaryta“, – svarsto L. Bareikienė.
Sovietmečiu Panevėžys didžiavosi pramonės sostinės titulu. Tačiau šios ekonominės gerovės pasekmes jaus dar ne viena karta. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
L. Bareikienė teigė Molainių filtracijos laukuose nesilankiusi, tačiau iš kolegų žino, kad toji vieta tapusi šabakštynu. Įgyvendinant pažintinio tako idėją teritoriją tektų išvalyti – pašalinti menkavertę augmeniją. Tiesiant taką, būtų pastatyta suoliukų, kitų mažosios architektūros akcentų. Pažintinį taką numatyta apšviesti.
Anot Investicinių projektų skyriaus vedėjos, teritorijoje galėtų būti tiesiami ir išskirtiniai, nuo žemės pakelti dviračių takai, įrengta apžvalgos aikštelių.
Ji atkreipė dėmesį, kad turint tokią didžiulę teritoriją mieste, vertėtų ją išnaudoti daugelio reikmėms. Pasak L. Bareikienės, pasaulyje nemažai pavyzdžių, kaip nebenaudojamos buvusių gamyklų, valymo įrenginių ar kitos industrinės teritorijos tapo visuomenės traukos vietomis.
Tokių esama Vokietijoje, Švedijoje, Australijoje, Kinijoje – kas tapo nebereikalinga ir nebenaudojama, nenušluota nuo žemės paviršiaus, o pritaikyta poilsiui ir pramogoms.
