UŽDAROS TERITORIJOS. Rimantas Steponavičius.

Uždaros teritorijos: Φ langas

Uždaros teritorijos: Φ langas

Pasaulį kiekvienas mato pro savo langą.

Panevėžio miesto savivaldybėje iki rugsėjo 2 dienos eksponuojama 2019 metų pavasarį Kuršių nerijoje vykusio plenero kūrinių paroda neatsitiktinai pelnė tokį pavadinimą.

Juk langas – simbolinis matmuo ne tik poezijoje ar mitologijoje. Jis svarbus ir fotografuojančiajam. Tai – lyg asmeninių pajautų, vidinio pasaulio vizualizacija per savitą langą – objektyvą. Šįkart tema „Langas“ dar ir dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009).

„Natūralus langas į patirtis technologijų eros žmonėms yra fotografija, tad šis pleneras yra pilnai terapinis ir fotografinis užsiėmimas.“

S. Umbrasienė

Plenero dalyviai – fotomenininkai Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Rimantas Steponavičius, Domantas Umbrasas bei panevėžietis Simonas Baronas – laisvų asociacijų būdu tyrinėjo „uždarą“ Kuršių nerijos teritoriją. Kūrybinėse dirbtuvėse autoriai tobulino kūrybos procesų bei dėsnių pažinimo funkcijas, gilindamiesi į skirtingus kultūrinius, istorinius, ekologinius, fotografinius kontekstus.

Galbūt ir pati aplinka, jos savotiškas uždarumas, padėjo susikoncentruoti tiek į detales, tiek ir vietines bei globalias nūdienos aktualijas, panagrinėti asmeninį ryšį su jomis.

„Plenero parodoje keliaujame nuo vizualinių fotografijos eksperimentų iki asmeninių, dvasinių pajautų. Fotografuojančiųjų gyvenimas veržiasi į fotografiją, o dieviška Kuršių nerijos gamta, alsuojanti mitologija, padeda skleistis šiuolaikiniams daugialypiams dvasingumams. Natūralus langas į patirtis technologijų eros žmonėms yra fotografija, tad šis pleneras yra pilnai terapinis ir fotografinis užsiėmimas. Kūrybos pradžia, kuri užsimezga, kai sujungiame asmenybę ir teorinę mintį“, – rašo menotyrininkė Sandra Umbrasienė.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų