Vilkiko sugriautas namas Smėlynės gatvėje dabar atrodo šitaip. P. Židonio nuotr.

Už patirtus išgyvenimus – katino ašaros

Netrukus sukaks trys mėnesiai, kai panevėžietis Dainius Vaitieka, jo žmona Justina ir dvi jųdviejų dukros, kurių viena – neįgali, netekę savo namų priversti būti kampininkais.

Jie pasakoja lig šiol išgyvenantys didžiulį nerimą, pagalbos teko kreiptis į psichologus ir net psichiatrus. Dvasinės kančios nepaleidžia nuo tada, kai į jų namą Smėlynės gatvėje visiems jau sumigus įsirėžė vilkikas.
Ekspertai vis dar skaičiuoja šeimos patirtą materialinę žalą.
Tačiau sutuoktiniai pabrėžia, jog dar didesnė, turinti negrįžtamų pasekmių, jų patirta moralinė žala.
Draudimo bendrovė, iš pradžių motyvavusi, jog nė vienas iš šeimos narių nebuvo sužalotas, todėl ir moralinės žalos nepatyrė, po antrojo sutuoktinių prašymo sutiko bent iš dalies ją atlyginti.
Visgi nukentėjusieji mano, jog draudikų pasiūlyta suma neadekvati – dešimt kartų mažesnė, nei prašė ne dėl savo kaltės benamiais likę panevėžiečiai.

Namas pažiro šipuliais

Baisų išgąstį Dainiaus Vaitiekos ir Justinos Skipitytės šeima patyrė nakčia, baigiantis šiųmetei kovo 11-ajai.
Abu sutuoktiniai, taip pat vyresnioji, pilnametė dukra jau buvo sumigę. Nemiegojo tik šeimos mažoji – neįgali mergaitė. Šioji buvo ką tik uždariusi vonios kambario duris, kai būtent į tą namo dalį rėžėsi krovininis automobilis.
Vilkikas iš pamatų išjudino visą namą, sudrebėjo jo sienos, o toji dalis, į kurią mašina rėžėsi, pažiro šipuliais.
Smūgio pažadintas iš miego D. Vaitieka neslepia pamanęs, kad sprogo dujos, kuriomis šildomas jų namas.
Žmonai šovė mintis apie prasidėjusį karą ir ant jų namo numestą bombą.
Iš patalų šokę sutuoktiniai išgirdo dukrų klyksmus.
Vyresnioji tuo metu miegojo kambaryje antrame namo aukšte, mažoji buvo už kelių metrų, kitoje namo pusėje. Vėliau dukros tėvams pasakojo maniusios, kad tėvai greičiausiai žuvo.
D. Vaitieka mena bandęs atidaryti duris, vedančias į virtuvę, tačiau to padaryti jam nepavykę: vos jas pravėręs, vyras pamatė kažkur palubėje styrantį šaldytuvą. Pasirodo, ten šaldytuvas atsidūrė pristumtas vilkiko.
„Elektra buvo dingusi, nieko nematyti, tad tamsoje šiaip taip susiradau telefoną ir ėmiau skambinti pagalbos numeriu. Labai greitai išgirdome pagalbos mašinų sirenas, o tarnybų privažiavo tikrai daug“, – mena J. Skipitytė.

Klausė, ar gyvi

Sužiūrėję, kad dukros sveikos, sutuoktiniai išpuolė į kiemą. Ten išvydo į ketvirtadalį jų namo įsirėžusį raudonos spalvos vilkiką su priekaba.
Po kiemą blaškėsi jaunas vyras – krovininio automobilio vairuotojas.
D. Vaitieka sako atkreipęs dėmesį, kad vairuotojas buvo be batų, vien su kojinėmis.
Nuo jo veido ir rankų lašėjo kraujas, išaušus kraujo dėmių sugriauto namo šeimininkas teigia radęs ir ant kiek tolėliau stovėjusio, todėl nesumaitoto savojo automobilio.
„Vairuotojo klausiau, ar nesusižeidė, ar kas nelūžo, o jis manęs klausinėjo, ar mes gyvi. Išsiaiškinome, kad nesame sužaloti“, – pamena D. Vaitieka.

Įtaria vairuotoją užmigus

J. Skipitytė pasakoja ir pati bandžiusi pasikalbėti su į namą įvažiavusios mašinos vairuotoju. Tačiau greta jo buvusi moteris piktai pareiškė, kad jo negalima jaudinti, mat pakilusi aukšta temperatūra.
„Praėjo du su puse mėnesio nuo tada, kai sugriauti mūsų namai, tačiau nieko nežinome apie vairuotoją. Nežinome, nei kas tas vyriškis, nei kur jo darbovietė, nei kodėl krovininiu automobiliu važiavo Smėlynės gatve, ne aplinkkeliu“, – stebisi D. Vaitieka.
Vairuotojas po avarijos nebuvo atėjęs pasikalbėti su sugriauto namo šeimininkais.
Kaip vyksta tyrimas, kodėl įvyko šis nelaimingas atsitikimas, sutuoktiniai teigia taip pat nieko nežinantys.
Jie neabejoja, kad byla pasieks teismą ir teks jame liudyti.
„Man susidaręs įspūdis, kad „furos“ vairuotojas bandys įrodyti, jog avarija įvyko sušlubavus sveikatai. Bet man atrodo, kad vairuodamas jis buvo įmigęs. Manyčiau, kad „furai“ atsitrenkus į mūsų kaimynų tvorą, vairuotojas pabudo, spėjo iššokti, o tada nevaldomas vilkikas trenkėsi į namą. Jei vairuotojas būtų likęs automobilyje, tikrai nebūtų išgyvenęs“, – įsitikinęs D. Vaitieka.

Vilkikui dar kovo mėnesį įsirėžus į namą, šeima iki šiol jame negali gyventi. P. ŽIDONIO nuotr.

Griauti ar remontuoti

Netrukus po nelaimės D. Vaitieka ir J. Skipitytė sulaukė draudimo bendrovių atstovų.
Kadangi namą Smėlynės gatvėje prieš ketverius metus jie įsigijo paėmę banko paskolą, nekilnojamąjį turtą privalėjo apdrausti.
Draudikai pareikalavo, kad nuostolius atlygintų bendrovė, apdraudusi įmonės automobilį, įsirėžusį į namą.
Sutuoktinių žiniomis, abiejų bendrovių ekspertai šiuo metu kaip tik ir aiškinasi, kas racionaliau: griauti iš pamatų išjudintą namą, ar jį remontuoti.
Pora sako gavusi pažadą, kad per metus jų namas bus sutvarkytas ir galės įsikelti gyventi.
Šiuo metu J. Skipitytės ir D. Vaitiekos šeima glaudžiasi nuomojamame būste.

Persekioja košmarai

Padedami advokato, tėvai ir dvi jų dukros kreipėsi į vairuotoją apdraudusią bendrovę „If“ prašydami atlyginti ir patirtą moralinę žalą.
Savo išgyvenimus nelaimės naktį ir jos pasekmes šeima įvertino 20-ia tūkstančių eurų – kiekvienas po 5000 eurų.
Pasak D. Vaitiekos, visiems jiems sutriko miegas, jaučiama nuolatinė įtampa, persekioja baimė, suprastėjo mažosios dukros mokymosi rezultatai.
„Ne savo noru tapome kampininkais, mūsų namai sugriauti. Kad nebepersekiotų patirti košmarai, teko kreiptis ir į psichologus, ir į psichiatrus, vartojame nerimą malšinančius vaistus. Negana to, šiuo metu abu nedirbame. Vyras buvo traumą patyręs dar iki „furai“ įvažiuojant į namą, o po nelaimės jo sveikata dar suprastėjo, gydymas nusitęsė. Man šiuo metu įtariama onkologinė liga, atliekami tyrimai“, – vardijo J. Skipitytė.

P. ŽIDONIO nuotr.

Pasiūlė kompromisą

Tačiau draudikai neskuba tenkinti šeimos prašymo.
Šią savaitę D. Vaitieka sulaukė draudikų atsakymo, jog dar kartą peržiūrėta žalos byla.
„Pagal TPVCA (transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą – aut. past.) draudimo išmoka (moralinės žalos atlyginimas) nesant asmens sužalojimų nėra numatoma. Tačiau įvertinę visą Jūsų prašyme pateiktą informaciją bei atsižvelgdami į Jūsų argumentus, norėtume Jums pasiūlyti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam šeimos nariui“, – rašome bendrovės atsakyme.
Draudikai prašo informuoti, ar šeima sutinka su tokio dydžio pasiūlytomis išmokomis.
„Žinoma, kad nesutinkame. Negi mūsų išgyvenimai tiek teverti? Gal sutiktume nusileisti iki to, kad kiekvienam už patirtą moralinę žalą būtų sumokėta bent po 3000 eurų. Patirtų kančių jie nei atpirks, nei kompensuos, vartoti raminamuosius mums gali tekti dar ilgai, tačiau moralinės žalos pinigai galėtų palengvinti naujo gyvenimo pradžią, kai grįšime į savo namus“, – kalbėjo D. Vaitieka.
Rezonansinės avarijos aplinkybes tiriantys pareigūnai kol kas nuo komentarų susilaiko.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Jukniūtės teigimu, šiuo metu vyksta administracinis tyrimas ir jo eigos pareigūnai nekomentuoja.