Už paskelbtą, atkurtą ir apgintą laisvę

Už paskelbtą, atkurtą ir apgintą laisvę

 

Tautiniu kostiumu vilkinti garbaus amžiaus moteris, tėtis su mažyliu rogutėse, klegantis paauglių būrelis, virtinė karių – gausybė Lietuvai ištikimų panevėžiečių šiandien prieš pat vidurdienį traukė į Laisvės aikštę. Čia, prie miesto savivaldybės, tradiciškai vyko vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta 28-osioms Sausio 13-osios metinėms.

Panevėžys ir visa Lietuva lemtingus 1991 metų įvykius ir tautiečių iškovotą pergalę mini trečią dieną. Šeštadienio vakarą žmonės savo miestuose degino atminimo laužus, skanavo šiltą arbatą ar tiesiog tyloje klajojo po savo ir artimųjų prisiminimus.

Daug kalbėti niekas nenorėjo – dauguma puikiai prisimena, kas vyko lygiai prieš 28-erius metus. Beginkliai lietuviai nugalėjo galingą priešą, kuris beveik po metų nepriklausomybės ketino sugrąžinti laisvą tautą į savo tvirtus gniaužtus.

Santūriai nusiteikę panevėžiečiai minėti Sausio 13-osios rinkosi ir sekmadienį. Istorinė diena prasidėjo Mišiomis miesto bažnyčiose. Vidurdienį pagarba Laisvės gynėjams atiduota ir centrinėje aikštėje.

Šią ceremoniją pradėjo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, iškilmingai įnešę į aikštę Lietuvos trispalvę. Ją palydėjo šautuvų salvė už Lietuvą, už jos žmones ir laisvės gynėjus.

Į orą paleisti balionai 1991 metais Sausio 13-ąją už laisvę žuvusius tryliką vyrų ir vieną merginą. Rusų tankams įsiveržus į sostinę sužeista daugiau nei 600 beginklių žmonių.

Gelbėjo giesmės, maldos ir dainos

Žodį susirinkusiems Laisvės aikštėje tarė Panevėžio miesto mero pavaduotojas, laikinai mero pareigas einantis Aleksas Varna.

„Sausio 13-oji Lietuvai svarbi kaip ir Vasario 16-oji bei Kovo 11-oji. Šios datos sukuria įspūdingą praėjusio šimtmečio tautos istorijos įvykių trilogiją: paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, atkurta ir apginta. Po šia seka slypi paprastų žmonių likimai, pakeitę šalį, pakeitę mus visus“ – kalbėjo laikinasis miesto vadovas, ragindamas panevėžiečius didžiuotis savo pergale.

Džiaugtis ir švęsti laisvę kvietė ir vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

„Lietuviai, prisiminkite, kad mes be ginklo nugalėjome tankus, ginkluotą rusų armiją. Mes buvome galingesni už juos. Mums padėjo maldos, giesmės ir dainos.  Šiandien jau žinoma, kad M.Gorbačiovui siūlyta įvesti Lietuvoje karinę padėtį, bet jis to nesugebėjo padaryti prieš tuos, kurie tik meldėsi, giedojo ir dainavo“, – sakė dvasininkas.

Pats J. Kauneckas 1991 metais laisvės ginti stojo Telšiuose. Čia anuomet buvo paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. Ir Lietuvai neramią sausio 13-ą dieną jis daugiausia laiką leido su savo klierikais, kartu daug meldėsi.

„Telšiuose tokio pavojaus nesijautė. Bet vėliau sužinojau, kad buvo labai svarbu, jog kiekviename mieste lietuviai budėjo. Todėl Rusija nedrįso imtis griežtų veiksmų,“ – kalbėjo vyskupas.

Istorija gyva

Ryškų pėdsaką lemtingoji Sausio 13-oji paliko ir panevėžiečio Vytauto Kalinausko gyvenime. Jis kartu su draugais į Laisvės aikštę atėjo pasipuošęs tautiniu šaliku, su visais dainavo iki skausmo žinomas patriotines dainas.

„Tą dieną budėjau Panevėžyje, prie pašto. Marširavau pirmyn atgal. Draugas, įlipęs į aukštą medį, per žiūronus stebėjo Pajuostės karinį dalinį, ar iš ten nesiartina ginkluoti būriai. Prisijungti mus kvietė šaukliai, ėjome nemąstydami, grįždavome namo tik arbatos gurkštelėti ir atgal, -prisimena Vytautas, – Niekada nepamiršiu tų įvykių. Žuvusiųjų ir sužeistųjų auka įpareigoja viską prisiminti ir perduoti istoriją jaunąjai kartai.“

Pašnekovas prisiminė sutapimą – prieš 28-erius metus jį taip pat kalbino įvykius filmavę žurnalistai.

Pasak V. Kalinausko, stoti į kovą už laisvę tuomet buvę kiek baisoka. Tačiau tikrą Rusijos grėsmę vyras tvirtino supratęs tik po Krymo Ukrainoje okupacijos.

„1991 metais negalvojau, kad mūsų kaimyninė šalis gali būti tokia pavojinga. Pats tarnavau jos armijoje, pažinojau daug rusų. Bet po įvykių Ukrainoje pakeičiau nuomonę. Pasirodo, Rusijos ambicijos niekur nedingo, tik dar labiau didėja“, – nuogąstauja panevėžietis, primindamas kaip svarbu savo istoriją perduoti kitiems.

Galerija

 

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų