Už atliekas mokės kaip už auksą

Už atliekas mokės kaip už auksą

 

Kontroversiškai vertinamas dabartinis mokestis už atliekų tvarkymą gali atrodyti dar gana švelnus, palyginti su tuo, koks laukia ateityje.

Vadinamasis taršos mokestis už kiekvieną toną sąvartyne šalinamų atliekų dabar siekia 10 eurų ir yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Jau kitąmet jis augs penkiais eurais, o 2023-iaisiais numatyta didinti iki 20 eurų. Tačiau Aplinkos ministerijos iniciatyva gresia dar didesnis kainų šokas.

Ministerija yra pateikusi projektą, kuriuo siūloma mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne padidinti net penkiskart – iki 50 eurų už toną.

O tai reiškia, kad tokie šuoliai neišvengiamai atsiras ir galutiniame mokestyje, kurį už išvežtas šiukšles sumoka gyventojai bei verslas.

„Tai turės įtakos visiems vartotojams ir iš tiesų mokesčio augimas atrodo gana drastiškas“, – sako Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Gintautas Ulys.

Anot jo, tokią poziciją yra ne kartą išsakiusi ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija.

Kiek kaina už atliekų tvarkymą išaugtų konkrečiai panevėžiečiams, G. Ulys sako nebandantis spėlioti – tam reikėtų išsamių skaičiavimų, bet neabejojo, kad pokytis būtų žymus.

„Tai yra mokestis už vieną pašalintą atliekų toną ir atitinkamai tai turėtų būti įskaičiuota į kainą. Mes dar viliamės, kad nebus nueita šiuo keliu“, – teigė G. Ulys.

Brangios ne visos šiukšlės

Pernai į Panevėžio regioninį sąvartyną pristatyta daugiau nei 108 tūkst. tonų visų atliekų. Iš jų daugiau nei 50 tūkst. tonų buvo pašalinta, tai sudaro 46 procentus visų į sąvartyną pristatytų atliekų. Būtent už pastarąsias ir imamas gąsdinantis mokestis.

„ Daugelis atvežamų atliekų yra sutvarkomos ir joms šis mokestis nėra taikomas. Mokestis imamas tik už kiekvieną pašalintą atliekų toną“, – aiškino G. Ulys.

Kitaip tariant, dalis į sąvartyną atvažiuojančių atliekų perdirbamos, pavyzdžiui, žaliosios atliekos virsta kompostu. Mišrios atliekos taip pat surūšiuojamos, dalis jų patenka į deginimo įrenginius, dalis perdirbama. Visoms tokioms atliekoms mokestis nėra taikomas. Taršos mokesčiu apmokestinama tik ta dalis į sąvartyną patenkančių atliekų, kurias reikia pašalinti, t. y. tos, kurios niekaip kitaip jau nebėra sutvarkomos.

Direktoriaus teigimu, taršos mokesčio didinimo pagrindinis motyvas yra tas, kad būtų ieškoma, kaip kitokiais būdais sutvarkyti atliekas.

„Bet ar šiandien mes pasirengę šiam procesui? Gali būti, kad tiesiog teks sumokėti didesnį mokestį ir vis tiek problemos nepavyks išspręsti, jeigu trūks perdirbimo pajėgumų arba niekas neužsiims perdirbimu“, – svarsto direktorius.

Laukia nauja kaina

Panevėžiečių konteinerius ištuštinančios įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas svarsto, kad, remiantis vilniečių skaičiavimais, iki sąvartyno vartų mokesčiui šoktelėjus iki 50 eurų už toną, atliekų surinkimas ir tvarkymas galėtų brangti apie 8 eurais per metus ir Panevėžyje.

„Juk ir Vilniuje, ir Panevėžyje stovi tokie patys rūšiavimo įrenginiai“,– teigė R. Ramūnas.
Panevėžyje kolektyvinėse atliekų surinkimo aikštelėse turėtų atsirasti konteineriai biologiškai skaidžioms atliekoms, dėl to jų sumažėtų mišrių atliekų konteineriuose ir mažiau patektų į sąvartyną. Pasak direktoriaus, nors ir šių atliekų sutvarkymas kainuoja, tačiau mažiau nei mišrių komunalinių.

O kol kas Panevėžyje renkami duomenys, pagal kuriuos bus skaičiuojamas atliekų mokestis kitais metais, kai jų įvežimo į sąvartyną kaina nuo dabartinių 10 eurų pakils iki 15 eurų.

R. Ramūno manymu, spalio pradžioje arba viduryje bus pirminiai duomenys, kiek tai turės įtakos kainai.

Įpročiai nesikeičia

R. Ramūno teigimu, kiek ateityje teks mokėti už atliekų tvarkymą, labai priklauso nuo pačių gyventojų. Kuo daugiau išrūšiuojama atliekų, tuo mažiau jų tenka šalinti sąvartyne.
„To planuojamo vartų mokesčio pakėlimo iki 50 eurų tikslas, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartyną“, – sako direktorius.

Visgi, anot jo, gyventojai pajaus kainų šuolį, ir turbūt gana smarkiai, nes taip greitai nesikeičia jų įpročiai, mentalitetas.

„Mes kiek metų bandome išgyvendinti atliekų prikrovimą prie konteinerių aikštelių: rašome straipsnius, statome stebėjimo kameras, baudas skiriame, bet rezultatas absoliučiai toks pat“, – pastebi R. Ramūnas.

Anot jo, tvarkyti tokių suverstų kalnų važiuoja net keli automobiliai: vienas surenka išmestas padangas, kitas – stambiagabarites atliekas ir pan. Tai per metus kainuoja milžinišką sumą – virš 200 tūkst. eurų, ir jie įskaičiuojama į atliekų tvarkymo mokestį. O gyventojai tokias atliekas galėtų patys pristatyti nemokamai.

„Įsivaizduokite, kokia suma už konteinerių aikštelių sutvarkymą sugula į kainą, kurią sumoka patys gyventojai“, – sako R. Ramūnas.

Komentarai

  • Dabar jau pamiškės pilnos visokių statybinių atliekų, dėvėtų rūbų, išardytų automobilių dalių ir padangų. Pakėlus drastiškai sąvartyno vartų mokestį, į miškus iš vis įvažiuoti nebegalima bus. Galvokit ką darot ! Mužikai tikrai neveš atliekų į sąvartyną, jei reikės mokėti 50 Eur/t.

  • Alkoholiku iprociai irgi nesikeicia. Vapalioja ir vapalioja naktimis.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų