P. Židonio nuotr.

Ukrainiečiai užgulė darbdavių stalus

Ukrainiečiai užgulė darbdavių stalus

Panevėžyje norinčių dirbti nuo karo pabėgusių ukrainiečių minia susirinko į specialiai jiems Užimtumo tarnyboje organizuotą kontaktų mugę.

Į ją atvyko daugiau nei pusšimtis darbo ieškančių ukrainiečių ir 14-os įmonių atstovai.

Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorė Audronė Biguzienė pripažįsta, jog verslo atstovų būrys ją maloniai nustebino – galvojo jų sulauksianti dar mažiau.

Ukrainiečiams siūlyti labai įvairūs darbai: prisistatė žemės ūkio bendrovė, dvi statybų įmonės, autoservisas, maitinimo paslaugas teikianti įmonė ir kt.

Kadangi dalis į mugę atvykusių ukrainiečių neturi reikiamos kvalifikacijos arba ir visai jokios, verslo atstovai juos kvietė ir nekvalifikuotiems darbams, ir siūlėsi išmokyti darbo vietoje.

Dirbs, ką reikės

Į kontaktų mugę atvykusios ukrainietės Viktorija ir Olga tikino, kad įspūdžiai labai geri.

Pasak iš Chersono miesto atvykusių moterų, Lenkijoje tokios pagalbos ieškantiems darbo pabėgėliams nėra.

Moterys džiaugėsi kontaktų mugėje iš esmės sutarusios dėl darbo automobilinių kabelių pynes gaminančioje įmonėje. Kol kas joms rūpestį kelia, kad teks pačioms ieškotis būsto.

Toje pačioje įmonėje rengiasi dirbti ir Tamara. Netoli Kijevo gyvenusi ukrainietė Panevėžyje vos pora savaičių.

Ukrainoje ji tris dešimtmečius dirbo buhaltere.

„Manau, viskas bus gerai. Išmoksiu ir dirbsiu. Čia būsime tiek, kiek reikės, kol tėvynė nepasakys, kad galima grįžti“, – kalbėjo Tamara.

Pradžioje ji tikėjo, kad karas greitai baigsis, bet dabar susidaro įspūdis, kad iš tėvynės išvaręs košmaras tik dar labiau įsiplieskia.

„Kijevo meras sako neskubėti grįžti, nes apšaudoma visa šalis. Nežinia, kur, kada ir kas gali nutikti. Turime kurtis čia, nes niekas nežino, kiek laiko tas baisumas truks – nei mūsų piliečiai Ukrainoje, nei mes, esantys čia“, – kalbėjo Tamara

Nenori kalbėti rusiškai

Tamarą domino ir kontaktų mugėje pristatyti lietuvių kalbos kursai.

Bėgdama nuo karo, ji rinkosi šalį, kurioje lengviau susikalbėti rusiškai, nes šią kalbą mokykloje mokėsi nuo antros klasės.

„Sąžiningai pasakius, dėl dabartinių įvykių Ukrainoje visiškai neturiu noro kalbėti rusiškai. Jei taip gerai mokėčiau anglų kalbą, kurios irgi mokėmės mokykloje, bet ne taip kruopščiai, su malonumu kalbėčiau angliškai“, – pabrėžė Tamara.

Ji klausinėjo, ar, palyginus su anglų kalba, išmokti lietuviškai sunkiau.

„Man sakė, kad anglų kalba lengvesnė. Betgi yra žmonių, kurie moka ir penkias kalbas. Vadinasi, viskas įmanoma“, – išmokti lietuvių kalbą nusiteikusi ukrainietė.

Mokys lietuvių kalbos

Įmonės SDG Panevėžio skyriaus direktorė Ramunė Daunorienė sako kontaktų mugėje ieškojusi ukrainiečių, norinčių išmokti lietuviškai.

Jos teigimu, planuojama mokyti bendrinės lietuvių kalbos ir techninės, orientuotos į konkrečią sritį – gamybos, statybos ir pan.

„Norėjome išsiaiškinti poreikį, ar atsiras ukrainiečių, norinčių mokytis lietuvių kalbos. Atvirai pasakius, šiek tiek nustebino, nes susidomėjimas gana nemažas“, – sako R. Daunorienė.

Jos teigimu, labiausiai ukrainiečiams rūpėjo, ar bus galimybė suderinti pamokas su darbu, ar sudėtinga lietuvių kalba, ar pamokos vyktų gyvai, ar nuotoliniu būdu.

Į kontaktų mugę Panevėžyje atvyko daugiau nei pusšimtis darbo ieškančių ukrainiečių ir jiems darbą siūlančių 14-os įmonių atstovai. P. Židonio nuotr.

Domėjosi ir sąlygomis, ir atlyginimu

Mugėje dalyvavusios maitinimo paslaugas teikiančios įmonės „Aukštaičių fortas“ personalo darbuotoja Lina Aleksiejienė ukrainiečiams siūlė dvi laisvas darbo vietas.

Anot jos, potencialius darbuotojus domino gyvenimiški klausimai: atlyginimas, kelionė į darbą.

L. Aleksiejienė nesibaimino, kad naujos darbuotojos gali ilgai neužsibūti.

„Kad ir su lietuviais tas pats. Išmokome, bet gyvenimas keičiasi ir žmonės pakeičia savo sprendimus“, – sako įmonės atstovė.

Net 70 darbuotojų ieško įmonė „AQ Wiring Systems“.

Jos stalas buvo vienas labiausiai apgultų.

„Galime pasigirti, kad jau ir dabar pas mus dirba apie 15 ukrainiečių“, – teigė mugėje dalyvavusios bendrovės Personalo skyriaus atstovės.

Anot jų, įmonė sulaukia nemažai skambučių dėl darbo – ukrainiečiai ir tiesiogiai kreipiasi į įmonę.

„Kiekvieną savaitę organizuojame atrankas ir dažniausiai visi tinka darbui ir mes jiems tinkame“, – sako jos.

Darbas pamainomis netinka

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus teigimu, darbuotojų Panevėžio verslininkams reikia išties daug.

„Džiaugiamės, kad ir darbdavių susirinko gana daug, ir ukrainiečių pilna salė“, – V. Matkevičius prisipažino esantis kiek nustebęs dėl dalyvių gausos mugėje.

Anot jo, darbo ieškantys ukrainiečiai reiklūs ir tai yra teisinga: domisi darbo sąlygomis, grafiku, atlyginimu.

„Duok Dieve, jei grįš į Ukrainą, bet jeigu paruošti kvalifikuoti darbuotojai išvyks į kitas valstybes, džiaugsmas menkas.“

V. Matkevičius

„Juos nelabai tenkina darbas pamainomis, bet tai – natūralu. Vyko diskusijos ir apie gyvenamąjį plotą, apie galimybes dirbti viena pamaina. Mano patarimas labai paprastas: eikite į įmones, šnekėkite ir susitarsite“, – sako Panevėžio PPAR vadovas.

Anot jo, karo pabėgėlius pasiruošęs įdarbinti verslas irgi savotiškai rizikuoja neturėdamas garantijų, kad naujas išmokytas darbuotojas pasiliks ilgesniam laikui.

„Darbdaviai sako: išmokysime, paruošime, o jie išvažiuos. Duok Dieve, jei grįš į Ukrainą, bet jeigu paruošti kvalifikuoti darbuotojai išvyks į kitas valstybes, džiaugsmas menkas“, – pastebi V. Matkevičius.

Įsidarbino jau šimtai

Panevėžio užimtumo tarnyboje trečiadieniais paprastai vyksta mažesnio masto darbo mugės.

Į jas kviečiami darbdaviai, turintys laisvų darbo vietų, ir ukrainiečiai,užsiregistravę Užimtumo tarnyboje bei nurodę, ką norėtų dirbti.

A. Biguzienės teigimu, nuo kovo 11 dienos Panevėžio mieste ir rajone spėjo įsidarbinti 341 ukrainietis.

Panevėžyje ukrainiečiai jau dirba prekybos salės darbuotojais, pakuotojais, mezgimo mašinų operatoriais, prekių į lentynas krovėjais, valytojais, siuvėjais, nekvalifikuotais gamybos darbininkais, pagalbiniais darbininkais, virėjais ir nekvalifikuotais surinkėjais.

Darbo Panevėžio krašte ieškančių karo pabėgėlių įgytos specialybės labai įvairios: ekonomika, poligrafijos technologijos, socialinis darbas, buhalterinė apskaita ir finansų vadyba.

Tarp profesinį išsilavinimą įgijusių ukrainiečių yra ir virėjų, slaugytojų padėjėjų bei pardavėjų.

Prieš Velykas Užimtumo tarnyboje Panevėžyje buvo registruoti 150 darbo ieškantys ukrainiečiai.

Komentarai

  • Kiniečiai , turintys beveik 1,5 milijardo gyventojų noriai mokosi rusų kalbos, o ukrainiečiai- kraštnerusiai, nenori. Tai parodo jų išdidumą ir didelę puikybę.

    • Atsakyti
  • atrodo tamsta užmiršote, kad rusai žudo, prievartauja, griauna jų šalį, kodėl ukrainiečiai turėtų norėti kalbėti rusiškai? aš puikiai moku rusiškai, bet nuo dabar – nekalbėsiu. kodėl reikia norėti kalbėti barbarų, laukinių kalba?

    • Atsakyti
  • Esi primityvus vatnykas , kurio smegenėlės užpiltos rusofašistų propagandonų melagienomis . Gal važiuok į Mordorą , gausi kerzavus batus ir galėsi ten lakstyti vėl apsivilkęs maikutę su užrašu CCCP , o pagėręs degtinės galėtum sakyti , nusivalęs snarglį į vatinkos rankovę :
    U nas vsio jest . Tik 40 proc. gyventojų neturi unitazų , o kai kurie iš jų savo gyvenime jų nėra matę .
    Tavim turėtų pasidomėt VSD , nes tu platini rusofašistinę propagandą

    • Atsakyti
  • Eik šalin, angio išpera!

    • Atsakyti
  • Pastebėjimas tu esi viso labo pirstelėjimas, o jei dar tiksliau-graudus smirdantis pabezdejimas ir vata

    • Atsakyti
  • Artėja 12 valanda. Visi kviečiami maldai:
    Švenčiausiosios ir Nekalčiausiosios Jėzaus Širdies Rožančius, 2010 04 27 Jėzaus apreikštas.

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų