Ramygalos seniūnijos ūkininkams pristatyta magistralės „Via Baltica“ plėtra jų nesužavėjo.

Ūkininkai pabūgo modernios magistralės

Ūkininkai pabūgo modernios magistralės

Valstybės siekis „Via Balticos“ kelią paversti šiuolaikiška keturių juostų magistrale pasėjo nerimą Ramygalos seniūnijoje.

Ramygaliečiams pirmiesiems pristatytos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strateginės gairės, patvirtintos šių metų birželio pabaigoje. Jos numato šio strateginio kelio, kuriuo per parą važiuoja iki 20 tūkstančių transporto priemonių, rekonstrukciją.

Numatyta, kad rekonstruotas „Via Balticos“ kelias eis nebe pro patį Ramygalos miestą kaip dabar, o darys lankstą į Vadoklių pusę. Taip pat planuojamos dvi estakados, viena jų vestų į Daniūnus, kita – į Vadoklius.

„Nepaisant viso modernumo, ūkininkai sunerimo dėl naujojo kelio. Išgirdome, jog tam, kad patektum į savo laukus, kuriuos kirs moderni magistralė, gali tekti važiuoti po dešimt–penkiolika ar dar daugiau kilometrų iki vietos, kur automagistralėje bus galima apsisukti. Tokia perspektyva žemdirbių tikrai nesužavėjo“, – teigė Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.

Rekonstruotas „Via Balticos“ kelias eis nebe pro patį Ramygalos miestą kaip dabar, o darys lankstą į Vadoklių pusę.

Darbai jau po ketverių metų

Valstybinės automobilių kelių direkcijos (VAKD) Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjos Aušros Ramoškaitės teigimu, birželio 30-ąją patvirtintos gairės, numatančios „Via Balticos“ kelio rekonstrukciją. Numatyta rekonstruoti 200 kilometrų 38 metrus „Via Balticos“ kelio. Darbai bus atliekami 10-ia etapų.

Ramygalą kertantį kelio ruožą Panevėžys–Aristava–Sitkūnai planuojama sutvarkyti 2029–2030 metais. O magistralės ruožą nuo Panevėžio aplinkkelio, pro Pasvalį vedantį iki Latvijos sienos, planuojama praplatinti jau 2026–2028 metais.

Pabrėžiama, jog šie kelio ruožai yra valstybinės svarbos, be viso kito, pristatantys Lietuvos ekonominį potencialą, bylojantys apie šalies gerovę.

Visuomenei pristatomose gairėse atkreipiamas dėmesys, kad didėjantis darbo jėgos judėjimas bei taip pat didėjantys imigracijos į Lietuvą srautai verčia tvarkyti strateginius kelius.

Kaip dar vienas aspektas, kodėl bus platinama „Via Baltica“, įvardijama tai, kad, siekiant apginti šalį nuo agresorių, būtina sudaryti sąlygas kariniam mobilumui.

V. Chirv skaičiuoja, jog jam vadovaujant Ramygalos seniūnijai, pristatomas jau trečiasis „Via Balticos“ plėtros projektas. „Sekundės“ nuotr.

Sukapos laukus

Pasak A. Ramoškaitės, platinant magistralę iš sklypų savininkų neišvengiamai teks paimti dalį jų žemės visuomenės poreikiams.

Tačiau kokia būtų konkreti kompensavimo už valstybės reikmėms paimtą žemę tvarka, kiek būtų įkainota žemė, Lietuvos kelių direkcija neatsakė.

Ramygalos seniūnas V. Chirv teigė, kad į seniūniją atvykę kelio projektuotojai – t. y. galimybių studijos rengėjai, ir jam patvirtino apie kompensavimo mechanizmą neturintys ko pasakyti.

„Žemės savininkai, kaip suprantu, nerimauja ne dėl to, kad neteks dalies žemės. Gerokai didesnę problemą žmonės mato dėl to, kad laukai bus „sukapoti“, kad iš vienos lauko dalies patektum į kitą, reikės sukarti nemažą atstumą, eikvoti degalus“, – žemdirbių rūpesčius persakė seniūnas.

Trečias bandymas

V. Chirv skaičiuoja, jog jam vadovaujant Ramygalos seniūnijai, pristatomas jau trečiasis „Via Balticos“ plėtros projektas.

Pagal pirmąjį planuota plėsti esamą per Ramygalą einantį „Via Balticos“ kelią, dėl to būtų tekę netgi nugriauti keletą gyvenamųjų namų. Šis projektas buvo sukėlęs nemažai sumaišties, nes dėl didžiulio greitai automagistrale važiuojančio mašinų srauto Ramygaloje būtų gerokai padidėjęs triukšmas.

Antrasis plėtros projektas buvo parengtas taip, kad „Via Baltica“ neitų pro patį Ramygalos miestą, planuotas jo aplinkkelis.

Dabartinis, trečiasis, projektas vėlgi numato apvažiavimą.

„Tą antrąjį projektą, kiek menu, buvo numatyta įgyvendinti 2015-aisiais. Tačiau praplėsto kelio neturime. Jei dabartinį planuojama įgyvendinti 2029 metais, greičiausiai galime tikėtis, kad tai bus padaryta jau po 2030-ųjų“, – svarstė V. Chirv.

Tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcija pabrėžia, jog šįkart lėšų „Via Balticai“ plėsti planuojama gauti ne vien iš Europos Sąjungos finansinių fondų, bet ir iš karinio fondo, o tai garantuotų kelio plėtrą.

Šios dienos kainomis modernia europine magistrale paversti per Lietuvą einantį „Via Balticos“ kelią kainuotų kone 750 milijonų eurų.

Ne magistralė, o kaimo keliukas

„Gėda Lietuvai prieš Europą, o ir visą pasaulį dėl tokios „Via Balticos“, – rėžė Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas, paklaustas, gal ir jo seniūnijos gyventojams buvo pristatyta per ją einančios magistralės plėtra.

Pasak seniūno, tokio pristatymo dar nebuvę, tačiau visi tik apsidžiaugtų, jei prasidėtų „Via Balticos“ rekonstrukcija.

„Tuo keliu kasdien važiuoju į darbą. Ir galiu patvirtinti, kad tai ne tarptautinė magistralė, o kaimo keliukas, kur paskui 20-ia kilometrų per valandą važiuojantį traktorių velkasi visa kolona“, – teigė V. Šležas.

Neseniai važiavęs per Suomiją „Via Karelios“ keliu seniūnas sako įsitikinęs, kad Lietuva iš suomių, kelią nutiesusių per pelkynus, turėtų pasimokyti ir kelių tiesimo, ir apskritai civilizacijos.

„Atsimenu, buvo metas, kai šaipydavomės iš Lenkijos kelių. O kokie puikūs jie dabar. Lenkai galėtų gerokai pasišaipyti iš mūsų“, – palygino V. Šležas.

Komentarai

  • Via baltika per Lietuva yra pati prasciausia lyginant su LV,EST.Pradeti rekonstrukcijas kuo greiciau(kol dar € kas duoda)

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų