Šiemet ūkininkai priversti skaičiuoti nuostolius ne dėl sausrų ar liūčių, o dėl pandemijos – sandėliuose liko nerealizuota šimtai tūkstančių tonų įvairiausių daržovių. „Sekundės“ nuotr.

Ūkininkai derlių verčia dūmais

Dėl karantino duris užvėrus maitinimo įstaigoms, darželiams bei mokykloms, ūkininkai nebeišmano, ką daryti su savo išauginta produkcija. Šimtai tonų įvairiausių daržovių iš sandėlių greičiausiai keliaus ne ant stalų, o bus sunaikintos. Daržovių augintojai pripažįsta, kad derlių naikinti vis dar nekyla rankos, tačiau jo realizuoti nebesitiki.

Daržovės nebereikalingos

Miežiškių seniūnijoje daugiau nei penkerius metus ūkininkaujančios Justinos Rudytės sandėliuose liko kalnai burokėlių. Taip pat nemažai bulvių, morkų, kopūstų.

„Didžiąją dalį produkcijos tiekėme į bazę, o iš ten keliaudavo į kavines, valgyklas, mokyklas bei darželius. Šiems nutraukus veiklą ir mūsų produkcija tapo nebereikalinga. Vien burokėlių liko neparduota per šimtą tonų. Tokio kiekio jau tikrai nebepavyks parduoti“, – pripažįsta ūkininkė.

Ji domėjosi galimybe burokėlius vežti į Kėdainių daržovių fabriką, tačiau ten keliami labai aukšti reikalavimai. Burokėlius reikia kalibruoti specialiais aparatais, kokių ūkininkė neturi. Pasak ūkininkės, burokėliai nėra paklausūs ir prekybos centruose, pirkėjus domina nebent jau išvirti ir vakuuminėse pakuotėse.

„Lietuvoje pilna burokėlių. Kol kas nuostolių dar neskaičiavome, bandome dėti skelbimus, gal kam jų reikės. Bet tokių kaip mes daug, kiti nebelaukia ir burokėlius verčia bioenergija. Skaudu, kai tiek darbo ir triūso įdėta, o produkcija niekam nereikalinga“, – pasakojo J. Rudytė.

„Vien burokėlių liko neparduota per šimtą tonų. Tokio kiekio jau tikrai nebepavyks parduoti.“

J. Rudytė

Prieš porą metų burokėlius sunaikino sausra, bet pernai jų derlius buvo kaip niekad geras. Žemdirbiai net numatyti negalėjo, kad dėl pandeminės situacijos gali tekti patiems naikinti savo daržoves.

„Vis tikimės, kad atsidarius maitinimo įstaigoms bent dalį produkcijos pavyks realizuoti. Nepuolame visko naikinti. Kitas derlius tik vasaros pabaigoje, nebent atveš daug šviežių užsienietiškų. Taip džiaugiamės savo derliumi, tik kad jo niekam nebereikia“, – sako J. Rudytė.

Virsta elektra

Karantinas palietė ir vieną didžiausių Panevėžio rajono ūkininkų Saulių Račkauską. Nemažą dalį užaugintų bulvių jis eksportuoja į užsienį. Pagal sutartį 24 tonas specialiai traškučių gamybai užaugintų bulvių ūkininkas turėjo išvežti į Suomijos salose įsikūrusį traškučių fabriką. Nutraukus keltų veiklą, daržovių krovinys grįžo atgal.

„Bulvės jau buvo pakrautos, kai sulaukėme skambučio, kad keltai atšaukti. Teko skubiai derinti užsakymą su kitu tiems patiems savininkams priklausančiu fabriku Latvijoje, kad nors jie priimtų mūsų bulves ir perdirbtų“, – pasakojo S. Račkauskas.

Anot jo, tai nebuvo lengva padaryti, mat fabrikai iš anksto suplanuoja perdirbamų daržovių kiekius. Be to, transportuojant bei perkraunant bulves nukentėjo ir jų kokybė.

„Vien nuvežti produkciją į Suomijos fabriką man kainuoja 2,5 tūkst. eurų, bet kadangi net nespėjau pristatyti, sąskaitos negavau. Bulves sutiko priimti kitas jų fabrikas, tad šį kartą nuostoliai nebuvo labai dideli“, – sakė ūkininkas.

Visgi apie 20 tonų užaugintų bulvių jam teko sunaikinti – bulvės buvo paverstos elektra. Pasak S. Račkausko, šių bulvių jau nebūtų pavykę realizuoti, mat per ilgai užsistovėjo sandėliuose ir nebeatitiko standartų. Ūkininko bulvės laikomos sandėliuose, kur aštuonių laipsnių temperatūra, tad pavasarį pradeda dygti daigai – tokios daržovės jau nebetinkamos parduoti.

„Visos 20 tonų bulvių iškeliavo į biojėgainę Krekenavoje. Nuostolių būna ir didesnių. Šiemet buvome per daug bulvių užsiauginę, bet vis tiek širdį skauda matant, kai augintą derlių reikia taip sunaikinti“, – kalbėjo S. Račkauskas.

Varguoliais besirūpinančiai I. Zabulionytei skaudu matant, kaip dar geros daržovės yra tiesiog išmetamos. Per karantiną vargstančiųjų gerokai padaugėjo, o galimybių jiems padėti – sumažėjo.

Rizikinga veikla

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė neslėpė, kad šiame krašte yra nemažai ūkininkų, daugiau ar mažiau nukentėjusių nuo pandeminės situacijos. Karantino pasekmes labiausiai pajuto daržovių augintojai. Darželiams, mokykloms bei maitinimo įstaigoms nutraukus veiklą, liko nerealizuoti itin dideli kiekiai įvairiausių daržovių: bulvių, burokėlių, morkų, kopūstų.

„Dar bandome ieškoti išeičių, kur būtų galima produkciją realizuoti. Gal labdarai, gal laukiniams žvėrims sušerti ar atiduoti zoologijos sodams. Jau pradėjo veikti maitinimo įstaigos, ūkininkai tikisi bent dalį produkcijos joms parduoti. Nenorime vykdyti tokių negražių akcijų, kaip kai kuriuose rajonuose ūkininkai savo produkciją demonstratyviai pila ant laukų ir kelių“, – sakė Z. Bakanienė.

Jos teigimu, ūkininkai dėl patirtų nuostolių finansinės paramos kol kas nesikreipė. Anot vedėjos, ūkininkavimas – itin rizikinga veikla, tad žemdirbiai nusiteikę, kad kasmet gali būti įvairių rizikų. Vienais metais kankina sausra, kitais merkia lietus. Daug nuostolių Panevėžio rajone pridaro ir stumbrai bei gervės.

„Iš Užimtumo tarnybos ūkininkai gali gauti minimalią paramą, tai smulkmena, bet vis šis tas. Tikimės, kad rinka dar atsigaus, juk tiek burokėlių, tiek morkų taip greitai šviežių niekas neužaugins, gal dar pavyks nors dalį parduoti. Arba bent jau kilniam tikslui bus atiduotos daržovės ir nereikės jų tiesiog užakėti laukuose“, – svarsto Z. Bakanienė.

Kviečia prisidėti prie gerų darbų

Labdaringa veikla užsiimančios organizacijos sako išskėstomis rankomis laukiančios ūkininkų dovanojamų daržovių. Šeimos namų Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Irma Zabulionytė atvirauja, kad jai skaudu matyti, kaip dar geros daržovės yra tiesiog išmetamos.

„Yra daugybė organizacijų, kurios labai laukia bet kokios paramos maistu. Kam išmesti, yra daugybė vargstančių žmonių, kuriems šie produktai būtų gera paspirtis. Net širdį spaudžia stebint, kaip naikinami maisto produktai“, – pripažįsta vargstančiųjų gelbėtoja.

Visgi labdaros organizacijų remti neskubama. Kaip teigė I. Zabulionytė, kol kas tik iš vieno ūkininko jie sulaukė apie 200 kilogramų įvairiausių daržovių – burokėlių, svogūnų, morkų. Dažniau jų po vieną kitą maišelį atneša pavieniai žmonės. Pasak I. Zabulionytės, net ir menkiausia parama šiuo metu yra aukso vertės. Mat per karantiną skurstančiųjų gretos dar labiau išaugo, o galimybės jiems padėti – itin ribotos.

„Dėl karantino šiemet nebuvo galima organizuoti „Maisto banko“ pavasarinės akcijos. Jos metu surenkami maisto produktai keliaudavo į mūsų valgyklą, kur kiekvieną darbo dieną ruošiami šilti pietūs vargstantiesiems. Tenka sukti galvą, kaip išgyventi iki kitos akcijos. O turint daržovių, galima pagaminti nemažai patiekalų. Pagaliau galime padalyti ir pačioms šeimoms, kurioms šiuo metu sunku. Neturintieji kur padėti derliaus labai laukiami visose labdaros organizacijose“, – pabrėžė I. Zabulionytė.