Sumažėjus nelegalių cigarečių srautui, skaičiuojama, kad šalies mokestiniai praradimai 2023 m. buvo 5,4 mln. eurų mažesni, bet biudžeto netektys vis dar siekė 74 mln. eurų.
Anot bendrovės, tai geriausias Lietuvos rezultatas nuo pirmojo KPMG tyrimo 2006 metais. Taip pat Lietuva iškirto iš penketuko Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose nelegalios tabako gaminių rinkos dalis yra didžiausia. Tačiau nelegali cigarečių rinka Lietuvoje dar yra ženkliai didesnė, nei kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ji sudaro 13 proc., Estijoje – 11 proc.
ES 2023 m. buvo suvartota per 35 mlrd. nelegalių cigarečių – 9,9 proc. visos rinkos, panašiai kaip 2022 m. Maždaug 8,3 proc. visų ES šalyse suvartojamų tabako gaminių yra nelegalūs.
Didžiausia nelegalių produktų rinka išlieka Prancūzija, kurioje tokie tabako gaminiai sudaro 33 proc. rinkos ir suvartojama net 47,7 proc. visos ES nelegalių cigarečių. Toliau šalių su didžiausia nelegalių produktų dalimi sąraše rikiuojasi Airija (28 proc.), Jungtinė Karalystė (26 proc.), Graikija (24 proc.) ir Ukraina (22 proc.).
Pigesnių cigarečių lietuviai stengiasi atsivežti iš užsienio
Pastebima, kad nelegalių tabako gaminių gamintojai ir gabentojai vis labiau taikosi į tokias valstybes kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ar Airija, kur cigaretės kainuoja brangiau dėl didesnio akcizo. Baltarusijoje pakelis 2023 m vidutiniškai kainavo 0,78 euro. Lietuvoje – 4,17 euro. Norvegijoje – 12,23, Vokietijoje – 6,65 euro, Jungtinėje Karalystėje – 14,35 euro.
Kita vertus, Lietuvoje net 38 proc. išaugo legaliai, daugiausiai iš Lenkijos, į šalį įvežtų cigarečių kiekis. Tyrėjai lygina, kad Lenkijoje, kur vidutinė cigarečių kaina yra mažesnė negu Lietuvoje ir siekia 3,15 euro, legaliai įvežamų cigarečių srautas pernai buvo 8 proc. mažesnis negu 2022 metais.
„Tyrimo duomenys rodo, kad rūkantieji Lietuvoje ieško, kur gauti pigesnių gaminių, ir nei viena jų kategorija nėra nuo to apsaugota. Akivaizdu, kad dalis žmonių perka pigesnius gaminius iš kaimyninių šalių, dalis – įžengia į šešėlinę rinką, kurią palaiko kaimyninė šalis, daranti panašią neigiamą įtaką ir Lenkijai“, – teigia „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims Liudas Zakarevičius.
Anot jo, iš tyrimo matome, kad geresnių rezultatų pasiekia šalys, įgyvendinančios subalansuotą politiką, kuria siekiama iš tiesų sumažinti tabako poveikį visuomenei ir remiamasi tyrimais bei rinkos ir institucijų bendradarbiavimu.
KPMG tyrėjai konstatuoja, kad Europoje matoma organizuotų nusikalstamų grupuočių evoliucija – jos vis dažniau įrengia nelegalius fabrikus arčiau Vakarų Europos šalių. Manoma, kad šį procesą lėmė politika, kuria nepakankamai stengiamasi pažaboti neteisėtą prekybą ir sumažinti rūkymo paplitimą.
Vertinama, kad norint pažaboti neteisėtą prekybą regione, greta griežtų bausmių ir efektyvių operacijų būtina didinti visuomenės informuotumą, rengti švietimo kampanijas apie realią neteisėtos prekybos žalą.
Tyrėjai tvirtina, kad pažangesnis požiūris jau pasiteisino tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Lenkija ir Rumunija, kur nelegalus vartojimas yra ypač mažas. Italijoje jis sudaro 2 proc., Ispanijoje – 3 proc., Lenkijoje – 4 proc., Rumunijoje – 6 proc. visos rinkos.
KPMG tyrimo metu atlikti interviu su teisėsaugos institucijų atstovais atskleidė, kad nelegalių cigarečių tiekimo grandinės valdomos vis profesionaliau ir tarptautiniu lygiu. Teisėsaugos duomenimis, nusikaltėliai toliau aktyviai investuoja į nelegalių fabrikų kūrimą – pernai pareigūnai 22 Europos šalyse sužlugdė bent 113 slaptų cigarečių gamybos vietų.
Nelegalių fabrikų kūrimui įtaką gali daryti įvesti judėjimo per Baltarusijos sieną apribojimai mažina cigarečių srautus iš šio šaltinio, o karas Ukrainoje trikdo neteisėtus cigarečių srautus į kitas Europos šalis.
Klastotojai taikosi į populiarius tabako ir nikotino gaminius bei rinkas, kur konkretūs gaminiai turi didelę rinkos dalį. Teisėsaugininkai pastebėjo 2023 m. augusį kaljanams skirto tabako, tabako ir nikotinų pagalvėlių bei suktinėms skirto tabako klastojimą.
Šių metų pradžioje tyrimų bendrovės „Povaddo“ atliktas europiečių požiūrių tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (60 proc.) respondentų mano, kad jų šalis ir visa ES susiduria su nelegalių nikotino gaminių problema. Ir beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) žmonių sutinka, kad vyriausybės spręsdamos reguliavimo ir apmokestinimo klausimus turi atsižvelgti į pasekmes neteisėtai prekybai.
Nuo 2006 m. kasmet skelbiamas KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų metatyrimas šiemet atspindi padėtį iš viso 38 šalyse, įskaitant visas Balkanų valstybes. Duomenys surinkti 27 ES valstybėse narėse, taip pat Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Moldovoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Bendrovės „Philip Morris Products SA“ užsakymu atliekamas tyrimas atliktas 18-tus metus iš eilės ir atskleidžia nelegalių cigarečių suvartojimą visoje Europoje.