Vis daugiau studentų iš trečiųjų šalių atvyksta mokytis į Panevėžio kolegiją.

Tuštėjančias auditorijas pildo užsieniečiai

Tuštėjančias auditorijas pildo užsieniečiai

Prastėjanti demografinė situacija ir reikalavimas aukštųjų mokyklų duris atverti tik išlaikiusiems tris valstybinius, tarp jų ir matematikos, egzaminus, koreguoja universitetų bei kolegijų veiklą. Siekiant užpildyti tuštėjančias auditorijas, ir į Panevėžio kolegiją studentai kviečiami net iš trečiųjų šalių.

Šiuo metu Panevėžio kolegijoje mokslus kremta 1 461 studentas. Lyginant su praėjusiais metais, bendras studentų skaičius išaugo 183.

Tarp dabar besimokančiųjų yra ir daugiau nei pusantro šimto studentų iš Indijos bei Maroko. Kolegijos direktoriaus dr. Gedimino Sargūno teigimu, vien šiems mokslo metams registruoti 74 studentai iš Maroko ir 13 iš Indijos.

Ir tai – ne riba.

Daug dirbama, kad kitąmet studentų gretas papildytų ir jaunuoliai iš Vidurinės Azijos šalių.

Taip tikimasi vienu šūviu nušauti du zuikius – sustiprinti regione veikiančią Panevėžio kolegiją ir vietos darbdaviams parengti trūkstamų specialybių darbuotojų.

„Tokiam pokyčiui ruošėmės ne vienerius metus, – sako G. Sargūnas. – Universitetai jau seniai eina šiuo keliu. Kolegijos buvo orientuotos į regiono darbo rinkos poreikių tenkinimą, siekė sudaryti sąlygas regiono abiturientams siekti aukštojo mokslo, bet matome, kad demografija iš esmės koreguoja mūsų veiklos strategijas.“

Be to, šiemet atsirado ir naujų barjerų. Dabar norint įstoti į aukštąją mokyklą reikia išlaikyti tris valstybinius egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną pasirinktinai.

Kaip žinia, valstybinio matematikos egzamino neįveikia kone trečdalis laikiusiųjų (2022 metais valstybinio matematikos egzamino neišlaikė net 35 proc. jį pasirinkusiųjų, 2023-iaisiais – 15,4 proc., 2024 metais – 10,5 proc.).

Pasak G. Sargūno, tai dar labiau apsunkino stojimo sąlygas regiono studentams.

„Norėdami išlaikyti optimalų studentų skaičių, kuris leistų organizuoti studijų procesus, nutarėme pasipildyti studentais iš užsienio“, – pasakojo kolegijos direktorius.

Gedimino Sargūno teigimu, universitetai jau seniai eina tokiu keliu – kad išlaikytų reikiamą studentų skaičių, kviečiasi norinčiuosius studijuoti iš užsienio. G. Kartano nuotr.

Į Europą per Panevėžį

Visi iš užsienio atvykę studentai už studijas moka visą kainą. Tiesa, kai kuriais atvejais įmokas padengia darbdaviai.

Jau pernai Panevėžio kolegija pradėjo sutrumpintas bendrosios praktikos slaugos studijas užsieniečiams. Pusmetį studentai iš Indijos mokėsi nuotoliniu būdu, o nuo šio rugsėjo pradėjo praktiką Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

G. Sargūno aiškinimu, tai studentai, jau baigę slaugos studijas Indijoje, tačiau tam, kad galėtų dirbti Europoje, privalantys įgyti diplomą bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.

Šiuo atveju juos yra pasiryžusi įdarbinti Norvegijos įmonė, kuri ir apmoka indų studijas Panevėžyje. Pastarieji už tai įsipareigoja kelerius metus atidirbti Norvegijos gydymo įstaigose.

Kadangi studentai jau yra baigę slaugos mokslus savoje šalyje, Panevėžio kolegijos bendrosios praktikos slaugos profesinio bakalauro diplomą gaus vos po metų studijų.

„Norvegijoje labai trūksta slaugos specialistų. Tokio didelio skaičiaus šių specialistų jie patys neišgali paruošti, todėl kviečiasi iš trečiųjų šalių. Žinoma, tam, kad šie žmonės galėtų dirbti Norvegijoje, jiems būtinas diplomas, įgytas bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. Tad indai atvyksta pas mus, įgyja specialybę ir išvyksta dirbti į Norvegiją“, – pasakojo G. Sargūnas.

Bendrabutyje dar sutelpa

Visgi didžiausia studentų grupė – atvykusieji iš Maroko. Kolegijos direktoriaus teigimu, daugelis jų savo šalyje įgijo tik vidurinį išsilavinimą ir čia atvyko studijuoti verslo vadybą arba tarptautinį verslą – programas, kurios vykdomos anglų kalba.

„Visi dėstytojai turi dėstyti anglų kalba, tai šioks toks iššūkis, nes visą metodinę medžiagą reikia paruošti ir išversti į anglų kalbą. Žinoma, reikia galvoti, kaip organizuoti bendrus renginius, kad suprastų ir lietuviškai nekalbantys mūsų studentai, taip pat ieškoti įrankių, kaip juos įtraukti į studentų atstovybės veiklas. Reikia nemažai įdirbio, bet tam pradėjome ruoštis prieš gerus trejus metus“, – teigė G. Sargūnas.

Pasak jo, daug didesnis iššūkis – leidimų gyventi Lietuvoje sutvarkymas. Tam, kad studentai iš trečiųjų šalių galėtų tokį leidimą gauti, privalo iš karto susimokėti už visų metų studijas. Tuomet patikrinama, ar jų turimas išsilavinimas atitinka kolegijos keliamus reikalavimus, ir siunčiamas tarpininkavimo raštas Migracijos tarnybai.

Leidimo gyventi Lietuvoje reikia laukti nuo trijų mėnesių iki pusmečio.

Būtent dėl šios priežasties dar ne visi už studijas susimokėję studentai spėjo atvykti iki mokslo metų pradžios.

G. Sargūno teigimu, nors kol kas visi studentai dar telpa į kolegijos bendrabutį Klaipėdos gatvėje, netrukus jis taps per ankštas. Čia įrengta šešiasdešimt kambarių, kuriuose gali apsistoti nuo vieno iki trijų studentų, tačiau augant atvykstančiųjų iš užsienio skaičiui, teks ieškoti kitų patalpų jiems apgyvendinti.

„Pagalbos kreipsimės į kolegas, – sako kolegijos vadovas. – Galbūt tarsimės su Panevėžio mokymo centru, jis turi nemažai laisvų patalpų, kurias galima būti paversti bendrabučiais. Taip pat šalia yra KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto bendrabutis, jis taip pat dar galėtų priimti studentų.“

Vienu šūviu du zuikiai

Kolegijos delegacija jau spalį išvyksta į Uzbekiją, dalyvaus Taškento, Samarkando, Bucharos ir kituose miestuose vykstančiose mokymo įstaigų parodose. Pasak G. Sargūno, Uzbekijoje studentai labai stropūs ir pavyzdingi, tad labai tikimasi jų pritraukti ir į Panevėžio kolegiją, ypač į inžinerines programas: informacines technologijas, robotikos, mechatronikos studijas.

„Inžinerinės programos vis dar nėra mūsų jaunimo prioritetas, – apgailestauja pašnekovas. – Galbūt dalis užsienio studentų ir toliau liktų Lietuvoje. Šių specialistų jau dabar labai trūksta ir ateityje jų trūks dar labiau. Darbdaviai ieško su žiburiu, tad bandysime taip jiems pagelbėti.“

„Mūsų kaip regioninės kolegijos misija – aprūpinti regiono įmones kvalifikuotais specialistais“, – pridūrė G. Sargūnas.

Direktoriaus teigimu, kolegija ne tik dalyvauja aukštojo mokslo įstaigų mugėse, bet ir intensyviai dirba su skirtingų šalių agentais, kviečiančiais potencialius studentus. Taip pat aktyviai konsultuojamasi su Latvijos Turibos universitetu, kuris itin aktyviai dirba su užsienio šalių studentais. G. Sargūno žiniomis, šiuo metu pas juos tokių yra per pusantro tūkstančio.

„Tam, kad kolegijos galėtų veikti kaip savarankiškos aukštojo mokslo įstaigos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iškėlusi 1 200 studentų kartelę 2029 metams. Tačiau mes tikimės turėti apie pusantro tūkstančio studentų – augimą užtikrinti turėtų būtent studentai iš užsienio. Jau artimiausiais metais tikimės studentų iš Uzbekijos, Kazachstano, kitų šalių“, – kolegijos augimo perspektyvas teigė matantis G. Sargūnas.

Imigracija jau prasidėjusi

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus žiniomis, Panevėžio regione jau yra įmonių, kuriose nemažą dalį darbuotojų sudaro atvykėliai iš trečiųjų šalių.

Tik laiko klausimas, kada imigrantai užpildys trūkstamas darbo vietas.

„Manau, kad kolegija eina teisingu keliu. Kiekvienas darbdavys džiaugsis motyvuotais, darbščiais ir gerai savo pareigas atliekančiais darbuotojais, kurie nėra išrankūs atlyginimams. O kalbos barjeras išsprendžiamas mokantis“, – sako V. Matkevičius.

Anot jo, minimalus atlyginimas dažnai netenkina mūsų darbuotojų, o atvykėliams iš trečiųjų šalių tai neblogas uždarbis.

Atvykėliai dažnai dirba nekvalifikuotą darbą, tad konkurencijos vietiniams nesudaro.

„Kai kuriose srityse jau dabar trūksta tam tikrų specialybių darbuotojų ir poreikis tik augs. Visos Europos valstybės darbuotojų, kurių trūksta, ieškosi kitose šalyse. Juk kažkada ir lietuviai vykdavo į kitas Europos Sąjungos valstybes užsidirbti, o dabar atlyginimai jau mažai kuo besiskiria“, – pažymi V. Matkevičius.

Komentarai

  • Kas moka, tas ir mokomasi. Įdomiausia, kaip puodusai apsigina kursinius ir diplominius, jeigu jie net į paskaitas nevaikšto???

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite