Tuščius pažadus dalijęs statybos bendrovių direktorius siunčiamas už grotų

Tuščius pažadus dalijęs statybos bendrovių direktorius siunčiamas už grotų

„Panevėžys ne veltui buvo vadinamas Čikaga. Į jūsų miestą grįžta anie laikai“, – „Sekundei“ dar prieš porą metų mestelėjo vilnietė, nukentėjusi nuo įžūlaus panevėžiečio, savotiškai suvokiančio, kas yra verslo etika.

Dabar jau ir teismas 42–ejų panevėžietį Gintarą Razmą, statybos bendrovių direktorių, pripažino sukčiumi ir pasiuntė už grotų.

Statybų versle sukęsis panevėžietis, bylos duomenimis, apgaule pasisavino 60 tūkst. eurų.

Nuo jo nukentėjo beveik 30 juridinių ir fizinių asmenų – užsakovų, subrangovų, statybinės technikos nuomos įmonių.

Tyrimo duomenimis, nuo 2017 metų pavasario iki 2018 metų rudens G. Razma, iš pradžių būdamas Kaune registruotos uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, o po to – Panevėžyje įsikūrusios bendrovės projektų direktoriumi, pasirašydavo sutartis dėl įvairių projektavimo, statybos ir remonto darbų. Iš užsakovų jis paimdavo avansą už darbus arba medžiagoms pirkti, tačiau sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdydavo. Nuo G. Razmos nukentėjo ir jo įvairiems darbams pasamdyti subrangovai bei statybinės technikos nuomos bendrovės, su kuriais verslininkas neatsiskaitė.

Teistas jau šešiskart

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Roberto Diksos, panevėžietis užsakovams sudarydavo patikimo, savo darbą išmanančio statybų bendrovės atstovo įspūdį. Kai šis dingdavo neįvykdęs pažadų, žmonės imdavo apie jį ieškoti atsiliepimų ir, internete radę gausybę skundų, suprasdavo tapę apgaulės aukomis.

Nukentėjusieji nuostolius įvertino nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai G. Razmą pripažino kaltu dėl sukčiavimo. Skirdamas jam bausmę, teismas įvertino kaltinamojo asmenybę bei byloje nustatytas aplinkybes.

G. Razmai susidūrimas su teisėsauga – nebe naujiena. Praeityje jis jau 6 kartus teistas, pastarąjį kartą – 2018 metais už svetimo turto pasisavinimą.

Įvertinęs ankstesniais nuosprendžiais skirtų švelnesnių bausmių ir švelnesnių baudžiamųjų įstatymų taikymo neveiksmingumą G. Razmai, teismas jam skyrė tik realias laisvės atėmimo bausmes, jų trukmes nustatant ilgesnes nei sankcijoje numatyti vidurkiai. Panevėžiečiui paskelbtas nuosprendis – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat priteista atlyginti nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieškinius.

Visgi šioje istorijoje taškas dar nėra padėtas. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Šiuo metu Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama ir dar viena baudžiamoji byla, kurioje šis panevėžietis kaltinamas sukčiavimu. Šioje byloje nukentėjusiaisiais byloje pripažinti dar 9 asmenys.

Dingdavo kaip į vandenį

Nukentėjusieji nuo G. Razmos į „Sekundę“ kreipėsi dar 2019–aisiais. Tuomet būrys apgautų žmonių pasakoja tą pačią istoriją. Jie pasirašinėjo sutartis statybos ir remonto darbams atlikti su šiuo asmeniu susijusiomis įmonėmis, pervedė avansus statybinėms medžiagoms pirkti, bet galiausiai liko ir be pinigų, ir be remonto – „verslininkas“ su jam sumokėtais pinigais dingdavo kaip į vandenį.

Tarp sukčiaus apvyniotųjų aplink pirštą tąkart buvo ir naujakuriai vilniečiai, kauniečiai, ir vieno Panevėžio daugiabučio bendrijos pirmininkas, pervedęs 2000 eurų už laiptinės remontą. Meistrams taip ir nepasirodžius, pirmininkas, nenorėdamas triukšmo, bendrijai grąžino pinigus iš savo kišenės.

Kai kurie nukentėjusieji tuomet pasakojo netgi savotiškus anekdotus iš pažinties su G. Razma. Panevėžietė, pervedusi šio žmogaus atstovaujamai įmonei pinigus, o paslaugų negavusi, galop internete aptiko, kad ne viena pakliuvo į tokią padėtį. Iš komandiruotės grįžęs jos vyras, bokso treneris, paprašė G. Razmos grąžinti pinigus. Tas pasiūlė susitikti.

„Į vietą atvažiuoja tas treneris ir mato, kaip įsuka G. Razma, o jam iš paskos dar pora automobilių. Iš jų pradeda lipti sportiški vyrukai, bet, juokingiausia, vienas paskui kitą jie eina prie trenerio ir sveikinasi: sveiki, mokytojau. Pasirodo, atvažiavo jo buvę auklėtiniai. G. Razma, turbūt tą pamatęs, atidavė pinigus“, – pasakojo „Sekundės“ pašnekovai.

Maudė Norvegijos bankus

G. Razmos pavardė itin plačiai nuskambėjo, kai prieš keletą metų ant Panevėžio apygardos teisėjų stalo atsidūrė neįtikėtina byla. Grupė asmenų stojo prieš teismą 2013 metais „išmaudę“ tris Norvegijos bankus. Tai pavyko pasiekti kenkėjiška įranga paleidus kompiuterinius virusus ir perėmus bankų klientų elektroninius duomenis. Tuomet, prisijungus prie bankų informacinių sistemų, atliktos finansinės operacijos. Iš klientų sąskaitų pinigai būdavo pervedami į kitą banką ir tuojau pat išgryninami. Nuo kaltinamųjų nukentėjo įvairiuose bankuose sąskaitas turėjusios trys Norvegijos įmonės. Iš pirmos įmonės banko sąskaitos neteisėtai pervesta 365 tūkst. Norvegijos kronų (beveik 49 tūkst. eurų), iš antros – 740 tūkst. kronų (beveik 99 tūkst. eurų), trečia prarado 780 tūkst. kronų (apie 104 tūkst. eurų). Trys šio nusikaltimo dalyviai sulaukė bausmės. Vienintelis iš šios grupės G. Razma išvengė baudžiamosios atsakomybės kaip asmuo, pranešęs apie nusikaltimą ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų