Tūkstantinės žalos kaltininkui padėjo koronavirusas

Tūkstantinės žalos kaltininkui padėjo koronavirusas

Gamtai padarytos tūkstantinės žalos, kai per Panevėžį tekančiame Nevėžyje išgaišo daugiau nei pusšimtis žuvų, kaltininką kol kas pridengė koronavirusas.

Laboratorija laikinai užsidarė

Negyvų žuvų upėje nuo Vakarinės gatvės iki Panevėžio ribos vaizdas panevėžiečius šokiravo dar rugsėjo pabaigoje. Ant kojų sukelti aplinkosaugininkai paėmė vandens mėginius, tačiau dabar ir jie negali patvirtinti, jog žuvų kritimo priežastis bus nustatyta.

Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės Ievos Jakupkaitės teigimu, pradėtą tyrimą sustabdė koronavirusas.

Inspekcijos laboratorijos, esančios Panevėžyje, vienai darbuotojai patvirtinus COVID-19, teko izoliuotis su ja kontaktą turėjusiems kolegoms, nors šių testai buvo neigiami. Virusui laboratorijos darbuotojus pasiuntus į izoliaciją, pačios laboratorijos darbą dviem savaitėms teko stabdyti.

Pasak I. Jakupkaitės, kolegoms izoliacijos terminas eina į pabaigą ir jau kitą savaitę laboratorija atnaujins veiklą.

Vis dėlto, anot viršininkės, kol kas sunku atsakyti, ar dar bus galimi paimtų vandens mėginių tyrimai.

„Gavus pranešimą apie kritusias žuvis, buvo paimti mėginiai, sumaišyti su reagentais ir laukiama atsakymų, bet laboratoriją teko uždaryti. Kol ji neatnaujino darbo, nežinome, ar tie tyrimai dar bus veiksmingi, ar reagentai nesugedo“, – kalbėjo I. Jakupkaitė.

Pastebėjo praeiviai

Pranešimą apie tuntus negyvų žuvų, plūduriuojančių Nevėžyje nuo Vakarinės gatvės iki Panevėžio ribos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo rugsėjo 27-osios rytą. Specialistai tuoj pat išvyko įvertinti situacijos ir nustatė, kad neaiškiomis aplinkybėmis nugaišo 54 karšiai ir vienas šapalas. Gamtai padaryta žala dėl šio įvykio buvo įvertinta beveik 6000 eurų.

I. Jakupkaitė tuomet teigė, kad natūraliai kristi žuvys vandenyje negalėjo – turėjo būti kažkokia priežastis.

„Ar tai tarša ir kokia ji, dabar tiriame – mėginio bakterijai užaugti paprastai reikia mažiausiai septynių dienų“, – tuomet kalbėjo viršininkė.

Iš karto nustatyti taršos šaltinio aplinkosaugininkams nepavyko, nes po fekalijų ar cheminių medžiagų invazijos žala gamtai pasireiškia ne tuoj pat. Įtarta, jog teršalai vandens telkinį Panevėžyje pasiekė prieš parą iki nugaištant žuvims.

Pasak aplinkosaugininkų, tuo metu Nevėžis buvo itin nusekęs – ekologinės nelaimės vietą apžiūrėję specialistai po upę braidė su guminiais auliniais. Upės lygis siekė net

70 cm žemiau kritinės ribos. Esant tokioms sąlygoms į upę patekus net ir menkam kiekiui teršalų, susidaro didelė taršos koncentracija.

Pražūtinga sausra

Dėl Nevėžio upėje aptiktų nugaišusių žuvų Panevėžio aplinkos apsaugos specialistai sukelti ant kojų buvo ir birželio pabaigoje. Ir tuomet gaišenos buvo pastebėtos upėje ties Panevėžio miesto bei rajono riba. Į vietą nuvykę aplinkosaugininkai suskaičiavo keturis negyvus karšius, dvi lydekas ir du kilogramus ešerių. Negyvos žuvys buvo įvairaus dydžio. Tuo pačiu metu sulaukta žinios ir apie Pakruojo tvenkinyje gaištančias žuvis. Atlikti tyrimai parodė, kad vandens gyvūnijai pragaištimi tapo dėl karštų orų ir sausros vandenyje kritiškai sumažėjusi deguonies koncentracija.

Panevėžio aplinkosaugininkai pranešimų apie būrius išgaišusių žuvų Nevėžyje sulaukia kiekvieną vasarą. Pernai taip pat birželio pabaigoje gamtos sergėtojus ant kojų sukėlė baidarininkų kompanija, tapusi išties kraupaus reginio liudytoja. Papušių kaime, už maždaug kilometro nuo bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ išleistuvo, kuriuo į upę turi patekti išvalytas nuotekų vanduo, pramogautojai išvydo upės paviršiuje baltais pilvais į viršų plūduriuojant gausybę kritusių įvairaus dydžio ir rūšių žuvų, o nosis rietė vimdantis dvokas. Negyvos žuvys plaukiojo maždaug pusantro kilometro upės atkarpoje. Paėmę Nevėžio vandens mėginius ir dvi savaites laukę tyrimų rezultatų, Panevėžio aplinkosaugininkai taip ir nerado atsakymo, kodėl ties Papušių kaimu išgaišo šimtai žuvų. Tąkart Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, jog jokių viršytų normų vandenyje nenustatyta. Aplinkosaugininkai spėjo, kad greičiausiai žuvis pražudė gamtos sąlygos karšti orai, nukritęs vandens lygis, todėl galėjo sumažėti deguonies koncentracija toje upės atkarpoje.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų