Trys kaimynai nepasidalija istorinio siauruko

Trys kaimynai nepasidalija istorinio siauruko

Jau birželį anykštėnai žada aptarti pačių gerokai nustekento Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalybas su kaimynais. Dvejus metus trypčioję vietoje, dalį šios istorinės vertybės savininkai lyg jau ir norėtų perduoti Panevėžio rajono ir miesto savivaldybėms. Dėl to galutinį žodį turės tarti Anykščių politikai.

Panevėžio miesto ir rajono valdžia penktadienį dar kartą rinkosi į susitikimą su Anykščių rajono meru, Seimo bei Vyriausybės nariais aptarti istorinio siaurojo geležinkelio likimo Aukštaitijoje. Susisiekimo ministerija jau kuris laikas ruošiasi trauktis iš šį turistų pamėgtą objektą prižiūrinčios viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkių ir savo dalį atiduotų Panevėžio miestui bei rajonui.

Tokius ministerijos planus vis stabdo antroji siauruko savininkė – Anykščių rajono savivaldybė. Ji dvejus pastaruosius metus elgiasi kaip šuo ant šieno, kuris nei pats ėda, nei kitam duoda. Anykščiai vieni nepajėgūs finansiškai pasirūpinti siaurojo geležinkelio išlaikymu, o tuo labiau plėtra, bet pasiūlymas juo dalytis su panevėžiečiais anykštėnams iki šiol taip pat nepatiko.

O per tą laiką senojo siauruko infrastruktūros būklė eina prastyn: reikia brangaus remonto geležinkeliui, jo šlaitams, garvežiams, tiltų statybai.

Perimtų iš patriotizmo

Panevėžio taryba dar 2017 metais sutiko perimti valstybės, kaip dalininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas ir kartu su Anykščių bei Panevėžio rajono savivaldybėmis tapti viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininke. Tačiau toliau šio klausimo sprendimas nepajudėjo iš vietos.

„Panevėžio savivaldybė sutinka perimti „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ valdymą kartu su Panevėžio bei Anykščių rajono savivaldybėmis ir tapti įstaigos dalininke. Mūsų ir Panevėžio rajono savivaldybės pozicija nekinta jau dveji metai. Iki šiol procesas nejudėjo dėl kitokios Anykščių rajono savivaldybės pozicijos. Tikimės, kad dabar reikalai pajudės iš mirties taško. Juk siauruko, savo unikalumu neabejotinai įdomaus ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir užsienio svečiams, išsaugojimas turi būti labai svarbus visiems“, – teigė Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

Siauruko dalį, einančią per Panevėžio rajono teritoriją, sutiktų perimti ir pastarojo Savivaldybė. Tačiau jei anykštėnai spyriosis ir toliau, pasak rajono vicemero Antano Pociaus, jų Savivaldybė nekariaus.

„Siauruką perimtume tik iš patriotiškumo, jis reikalingas žmonėms, bet praktinės naudos mums toks objektas nelabai duos“, – mano vicemeras.

Ant jo, kartu su dalimi istorinio objekto Panevėžio rajono savivaldybei atitektų ir finansinė našta. Kokia ji, dar nežinoma – prašoma anykštėnų apskaičiuoti bent preliminarias siaurojo geležinkelio išlaikymo ir plėtros išlaidas metams.

„Jei mums atitektų dalis, planuojant rajono biudžetą, tektų lėšų skirti ir siaurukui. 200 tūkst. eurų įstaigai kasmet žada duoti ir Susisiekimo ministerija. Bet pirmiausia sutarėme, kad Anykščių rajono savivaldybė pagaliau nuspręs, ar dalinsis šiuo objektu su kaimynais, ar ne“, – sakė A. Pocius.

Svarbiausia – pinigai

Didelių pažadų anykštėnai visgi nepažėrė ir penktadienį Panevėžyje vykusio susitikimo metu. Anykščių meras Sigutis Obelevičius „Sekundei“ teigė birželį pradėsiantis rimtesnes diskusijas šiuo klausimu su savo Tarybos nariais, bet už visų šių 25 žmonių vieningą nuomonę atsakyti negalįs. Esą ir anykštėnų politikai mėgsta ilgai ginčytis bei diskutuoti.

„Natūralu, kad mūsų Taryba turės abejonių dėl siauruko dalybų. Kol kas dar neaptarėme šios temos, bet trys „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ dalininkai įstaigos valdymą padarytų itin gremėzdišką – vien išleidžiant jos direktorių į atostogas reikės trijų posėdžių. Bet, žinoma, svarbiausia šiame reikale yra finansavimas“, – patikino S. Obelevičius.

Anykščių rajono vadovas nelinkęs aklai pasitikėti Susisiekimo ministerijos planais atsikratant kultūros paveldo objekto. Meras būgštauja, kad pažadėjusi kasmet po 200 tūkst. eurų Vyriausybė vieną dieną gali persigalvoti.

„Vienas ministras pažadėjo, bet pasikeis valdžia ir ateityje gali kilti klausimas: kam finansuoti trijų savivaldybių turtą? Norėtume finansinių garantijų, tik jos dabar lemia siauruko išlikimą“, – tvirtino S. Obelevičius.

O turistinio geležinkelio likimas, anot jo, tikrai kaba ant plauko – jis, pasak mero, jau dabar merdėja. Siaurukui išgyventi vien ministerijos paramos neužtenka, po truputį dar bando prisidėti ir Anykščių rajonas.

„Kai ministerija skirdavo 350 tūkst. eurų, dar 100 tūkst. užsidirbdavo pats siaurukas, įstaiga laikėsi pakankamai gerai. Bet dabar viska tik blogyn. Jei Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės perims šį objektą, jam išlaikyti teks savuose biudžetuose rasti bent po 50 tūkst. eurų. Norėsime būti tikri, kad mūsų partneriai duos pinigų ir nepaliks vienų“, – pabrėžė Anykščių rajono vadovas.

S. Obelevičiaus teigimu, neseniai vadovą pakeitęs „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ jau kapanojasi aukštyn. Turistų pastarąjį mėnesį sulaukta tiek, kad pavyks surinkti 15 tūkst. eurų pajamų ir galbūt įstaiga savarankiškai išmokės savo darbuotojams atlyginimus. Blogybė ta, kad paskui siauruką vis dar seka ilgas skolų šleifas.

Komentarai

  • Tiesiog šykštu skaityti.

  • supratau kad pas mus valdžios kaip ir nėra, kas tik nori -ima, nenori dalintis, iš straispsnio supratau kad šiauruko projekte lvisiems rūpi tik pinigai

    • Daug auklių- vaikas be galvos. O pinigai čia tikrai svarbiausi. Be pinigų nei algų išmokėsi nei kelią nei traukinį suremontuosi. Viską kas buvo sukaupta jau išsidalino buvęs laikinasis su čierkos draugu, dabar baudžiamoji byla jų laukia, tik pinigų siaurukas jau neatgaus, turo anie tai „nebeturi“.

  • Ir kodėl nuverčiau tą kuris mane mynė ir kuris paskui iš visur išvirto?

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų