-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jos sieks nuo 100 iki 600 eurų vietoje dabar skiriamų nuo 50 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą grės bauda nuo 500 iki 1 000 eurų vietoje atitinkamai 280 ir 600 eurų.
Tiek gresia „užsidirbti“ netgi už ne laiku kieme pjaunamą žolę.
Įstatymų leidėjai argumentuoja, kad tokių sankcijų imamasi, mat dabar galiojančios baudos nebuvo veiksmingos.
Nuo 2017 metų atvejų, susijusių triukšmadariais, skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu.
Šios pataisos susijusios ir su juridinių, ir su fizinių asmenų vykdoma ūkine veikla.
Šimtais eurų skaičiuojamos baudos grės už ne laiku atliekamus triukšmingus remonto ar kitus darbus. O už buitinį triukšmą, pavyzdžiui, garsią muziką, numatyta dar kitokia atsakomybė.
Panevėžio miesto savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė sako, kad sulaukiama labai mažai skundų dėl ūkinės veiklos keliamo triukšmo. Tokių per metus būna vos vienas ar du, kai pasiskundžiama dėl kokios nors įmonės veiklos šalia gyvenamųjų namų ar dėl trinksinčių automobilių, anksti atvažiuojančių iškrauti prekių. Pasak D. Svirelienės, tokiais atvejais paprastai užtenka perspėjimo.
Vasarą panevėžiečiai į viešosios tvarkos kontrolierius kreipiasi ir dėl burzgiančios kaimyno žoliapjovės. Visgi, vedėjos teigimu, tokie skundai nėra masiški.
Daugiausia problemų panevėžiečiams kelia buitinis triukšmas. Tokių skundų Savivaldybė per savaitę gauna bent porą. Gyventojams vasarą trukdo šunų lojimas, kitu metų laiku – garsi muzika, vakarėliai. Tokiais atvejais paprastai kviečiami policijos pareigūnai, nes Savivaldybės viešosios tvarkos inspektoriai ištisą parą nedirba.
Anot D. Svirelienės, didžioji dalis – apie 60–70 procentų – skundų dėl kaimynų keliamo triukšmo nepasitvirtina.
Vedėja stebisi, kad žmonėms kartais per garsiai vaikšto netgi kaimyno katinas ar erzina skambantis mobilusis telefonas. Šiemet Savivaldybė negavo skundo dėl per garsiai žiūrimo televizoriaus, tačiau pernai ir tokių būta.
Už buitinį triukšmą – šauksmą, švilpimą, garsų dainavimą, grojimą muzikos instrumentais baudžiama kaip už viešosios rimties trikdymą. Už tokius nusižengimus bauda, kaip ir anksčiau, siekia nuo 20 iki 80 eurų, o nesiliovus triukšmauti – nuo 80 iki 300 eurų.
„Nemanau, kad tai labai maža bauda. Už ne vietoje išverstas atliekas mažesnės baudos, nors kenksmingumas aplinkai kur kas didesnis“, – mano D. Svirelienė.
Jos nuomone, daugeliu atvejų užtenka įspėjimo, nes bauda nesutvarko kaimynų santykių ar net dar labiau juos sugadina. O su labai piktybiškais triukšmautojais Savivaldybės darbuotojai gana retai susiduria.
Tikru išbandymu tapo ir karantinas.
„Pirmą savaitę buvo ramu, žmonės buvo kupini šoko, išgąsčio, susitelkę žiūrėjo, kas darosi. Antrą savaitę pavargo nuo tupėjimo namuose. Ne veltui kalbama, kad karantinas veikia žmonių psichinę būseną“, – pastebi D. Svirelienė.
Per karantiną nebuvo sustabdyti remonto darbai, dėl kurių tarp kaimynų kildavę konfliktai pasiekdavo ir Savivaldybę. Nuo šiandien vėl prasidėjus karantinui, anot vedėjos, nežinia, ar įpusėjus antrai savaitei vėl nepasipils skundai dėl triukšmo.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistas Tadas Martinaitis sako, kad iš bendros pranešimų masės sunku išskirti skundus dėl keliamo triukšmo.
Tačiau, anot jo, tokių per mėnesį gaunama apie šimtą.
Dažniausiai skundžiamasi dėl garsios muzikos naktį, taip pat dėl lauke susirinkusios ir triukšmaujančios kompanijos, per vėlai atliekamų remonto darbų ar net kaimynų konfliktų – daužymo į sienas ar lubas.
T. Martinaičio manymu, problemų dėl triukšmo mieste išties yra, pasitaiko ir piktybinių pažeidėjų. Tiesa, pasak policijos atstovo, juos paprastai aptramdo skiriamos baudos.
