-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Neseniai visoje Lietuvoje atliktas eksperimentas parodė, kad Panevėžyje iki tolerancijos socialiai remtiniesiems – kaip iki mėnulio.
Panevėžys puikiai prisimena, kokias protesto akcijas prieš keletą metų kėlė daugiabučių gyventojai, sužinoję, jog buvusios „Verdenės“ mokyklos pastate ketinama įrengti socialinius būstus. Tąkart piktintasi, kad remtinieji trikdys gausiai šeimų apgyvendinto kvartalo ramybę.
Neilgai trukus „karštas taškas“ persikėlė į Aldonos gatvę. Ten Panevėžio savivaldybei socialiniam daugiabučiui pasirodė tinkamas buvęs M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutis, kuris po švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos tapo nebenaudojamas. Tačiau ir šio pastato kaimynai sukilo prieš naujakurius.
Šimtai gyvenančiųjų Aldonos, Vaižganto, Sodų gatvėse susirūpinę savo saugumu ir miesto įvaizdžiu buvo pasiruošę statyti barikadas, kad tik šalia neatsirastų socialinių būstų daugiabutis. Tam surinkta keli šimtai prieštaraujančių žmonių parašų. Ketinta net bylinėtis.
„Kenčiame nuo Aldonos gatvės 5-ojo namo kontingento. Mano septyniasdešimtmetė mama dieną išėjo į parduotuvę, ties bendrabučio kampu pasitikę jaunuoliai spyrė į krūtinę, iš kišenės pagriebė pinigus. Mama sąmonės buvo netekusi. Kitą dieną apie 18 valandą netoliese žmogus nudurtas. Mes jau dabar bijome. Tamsoje šiukšlių neiname išnešti“, – prieš dvejus metus „Sekundei“ pasakojo Sodų gatvės gyventoja.
Jai pritariantys kaimynai tikino, kad jaunoms tvarkingoms šeimoms pašonėje visiškai netinkama valstybės remtini gyventojai.
Praėjus dvejiems metams triukšmas Aldonos gatvėje, rodos, aprimo. Panevėžio miesto tarybai patvirtinus socialinio būsto plėtros projektą, rugpjūtį pasirašyta jo finansavimo sutartis. Buvusiam bendrabučiui rekonstruoti ir jame 71 butui įrengti ketinama panaudoti daugiau kaip 1,77 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, iki 15 proc. prisidės Savivaldybė. Planuojame, kad statybos darbai galėtų prasidėti jau kitų metų pradžioje ir baigtųsi 2020-ųjų spalį.
Šiuo metu parengtas techninis projektą ir su juo supažindinti ruošiamasi Aldonos bei aplinkinių gatvių gyventojus. Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus Investicijų projektų poskyrio specialistės Angelės Steponavičienės žiniomis, su jų atstovais žadama susitikti artimiausią savaitę.
„Gyventojų atstovai galės peržiūrėti techninį projektą, kur kokias automobilių stovėjimo aikšteles žadama įrengti ir kitas detales“, – teigė A. Steponavičienė.
Pasak projektą kuruojančio Miesto infrastruktūros skyriaus techninės priežiūros specialisto Gintaro Lebedevo, per dvejus socialinio daugiabučio vizijos rutuliojimo metus sulaukta įvairiausių nuomonių ir diskusijų. Šiuo metu žmonės, anot jo, galbūt jau ir susitaikė su būsima kaimynyste, tačiau vieningo pritarimo vis dar nėra ir draugiško glėbio naujakuriams vietiniai dar neatveria.
Protesto akcijas prieš keletą metų kėlę daugiabučių gyventojai pasirinko verčiau toliau gyventi prie apleisto „Verdenės“ mokyklos pastato nei socialinio daugiabučio. M. GARUCKO nuotr.
Atstovu bendrauti su Savivaldybe kaimynų išrinktas Arūnas Buivydas sako, kad šiandien Aldonos gatvės žmonės dar piktesni.
„Kur mes nurimome? Jau prieš dvejus metus iš Savivaldybės girdėjome žodžius, kad susitaikysime. Nesusitaikėme ir tik dar labiau pykstame“, – neslėpė A. Buivydas.
Liūdniausia, anot jo, kad valdžia nesitaria su gyventojais. Pasak A. Buivydo, kiek tik bandoma gauti informacijos apie projekto eigą, atsakymas – nieko naujo.
„Tokios frazės kaip „moterys blogai vairuoja“, „visi politikai vagys“, „kitur gyvenimas tikrai geresnis“ parodo mąstymo siaurumą – žmonės linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą.“
P. Rakštys
„Sėdėjome vieni prieš kitus ministerijoje ir Savivaldybė melavo mums į akis. Pradžioje jie nuolat skelbė, kad projektui reikalingas 30 arų sklypas. Negalėdami tuo patikėti, patys išmatavome ir daugiau nei 17 arų neradome. Galiausiai paaiškėjo, kad iš tiesų vietoje 30 yra 19 arų“, – apie bendravimo peripetijas pasakojo A. Buivydas.
Dėl vengimo suteikti informaciją gyventojai kreipėsi į laikinąjį Panevėžio merą Aleksą Varną. Bet atsakymo autoriai nesulaukė.
„Jie ir dabar aiškins, kad siuntė, kad nenuėjo. Atsibodo ta tyla ir keistas bendravimas. Mums labai rūpi, kas bus, kaip atrodys projektas, norime tame procese dalyvauti“, – tvirtino A. Buivydas.
Šaltokas gyventojų svetingumas valstybės remtiniesiems nebestebina po to, kai paskelbti Lietuvoje atlikto eksperimentinio tyrimo dėl tokios kaimynystės rezultatai. Liepos–rugpjūčio mėnesiais visose šalies savivaldybėse surengta apklausa parodė, kad kas antras panevėžietis nenorėtų gyventi šalia socialinio būsto.
Tyrimo organizatoriai atsitiktiniu būdu pasirinko mažiausiai po 2 daugiabučius kiekvienoje savivaldybėje ir išplatino pranešimus apie neva netoli planuojamus įrengti socialinius butus. Prieštaraujančiųjų tokiems darbams paprašyta informuoti apie savo nesutikimą.
Visoje Panevėžio apskrityje tyrėjų provokacijai prieštaravo beveik trečdalis apklaustųjų. Panevėžyje socialinio būsto kaimynystės nepanoro 54 proc., Dembavoje (Panevėžio rajone) – 30 proc.
Tuo metu aplinkiniai rajonai buvo šiek tiek tolerantiškesni: Rokiškyje šalia socialinio būsto nenorėtų gyventi 46 proc., Kupiškyje – 14 proc., Pasvalyje – 11 proc., o Biržuose – 8 proc. apklaustųjų.
Lietuvoje socialiniam būstui labiausiai nepakantūs kauniečiai, kėdainiškiai ir širvintiškiai. Ten tokios kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc.
Eksperimento autoriams pavyko išsiaiškinti, kuo gyventojams neįtinka remtinieji ir kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje. Dažniausiai esą žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, teisti asmenys. Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės.
Dalis apklaustųjų socialinio būsto kaimynystės vengia dėl jau turimos neigiamos asmeninės patirties.
Psichologas Paulius Rakštys teigia, kad tokie tyrimo rezultatai parodo visuomenės nebrandumą, nejautrumą ir nesugebėjimą atsikratyti stereotipinio mąstymo.
„Tokios frazės kaip „moterys blogai vairuoja“, „visi politikai vagys“, „kitur gyvenimas tikrai geresnis“ parodo mąstymo siaurumą – žmonės yra linkę iš vieno atvejo spręsti apie visumą. Nors tie pavyzdžiai konkrečiu atveju ir gali būti teisingi, tačiau pats apibendrinimas neturi pagrindo. Žmonės nebando suprasti esmės, nes tam reikia pastangų, noro matyti plačiau ir tiesiog elementaraus suvokimo, kad socialiai remtino žmogaus situacijoje galime atsidurti kiekvienas. Bijoti užsimerkus tamsoje visuomet lengviau, nei išdrįsti atsimerkti ir pamatyti, kad baubas žiūri iš veidrodžio“, – sako psichologas.
Specialistų teigimu, tokių kategoriškai nusiteikusių žmonių nuostatas bei patirtį pakeisti sunku, bet reikia: bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai.
Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia „valdiškos“ pastogės eilėje. Panevėžyje dėl socialinio būsto pateikta per 300 prašymų, tarp jų – neįgaliųjų, daugiavaikių bei jaunų šeimų, našlaičių.
