Tiltagalių koplyčia nebeverks

Tiltagalių koplyčia nebeverks

Karsakiškio seniūnijoje esanti Tiltagalių koplyčia šiųmečius Šv. Mykolo Arkangelo atlaidus pasitiks aukštalipių uždengtu skardiniu stogu, pakeitusiu sovietinį šiferinį. Nepaisant to, kad ši prieš 162 metus pastatyta koplyčia pripažinta Lietuvos valstybės saugomu architektūros paminklu, paveldo statusą turi vien jos sienos, o stogas nėra paveldosaugos objektas. Šis faktas gerokai atpigino bei pagreitino kiauro stogo keitimo darbus.

„Pagaliau koplyčia nebeverks. O tai širdį suspausdavo po stipresnio lietaus išvydus šlapias jos sienas bei didžiausius klanus ant grindų“, – baigiamą dengti stogą įvertino Tiltagalių senbuvė, kuriai patikėtas šios bažnyčios raktas, o drauge ir jos saugumas, Palmira Dragūnienė.

Rasdavo ir šikšnosparnių

Tiltagališkė prisiminė, kad per jos gyvenimą Tiltagalių koplyčios, statytos1859 metais, stogas perdengiamas jau antrą kartą. Buvusiam medžio skiedrų stogui supuvus, kad ir kaip būtų keista, nauju šiferiniu sovietmečiu ją uždengė kolūkio darbininkai, žinoma, su kolūkio valdžios žinia. P. Dragūnienė svarstė, kad nors sovietinė valdžia ir nesirūpino bažnyčiomis ir koplyčiomis, o dažną pavertė sandėliu, vis dėlto ir jiems turėjo būti sarmata, kad Tiltagalių kapinių koplyčia stovi be stogo.

„Bet ir tas sovietinis susidėvėjo. Kai atsirakinusi nueidavau į koplyčią, rasdavau joje ne tik balų, bet ir priskridusių šikšnosparnių, matydavau ir pelių. Puvo lubos, šlapiavo sienos. Dabar, kai koplyčia turės gerą stogą, gal ir gyvių mažiau prilįs, o jau sienos, lubos, grindys nebepus tikrai“, – vylėsi koplyčios saugotoja.

Rengiasi atlaidams

Bendruomenės pirmininkė Laimutė Šutienė taip pat patvirtino, kad gaila buvo žiūrėti į lietaus merkiamą koplyčią, itin jos pagailėjo prieš metus į Karsakiškio parapiją tarnauti iš Utenos krašto atkeltas kunigas Stasys Tamulionis. Tai jo rūpesčiu iš Panevėžio vyskupijos kurijos gauta 10 000 eurų koplyčios stogui pakeisti, dar keturis tūkstančius remonto darbams ryžosi surinkti patys tiltagaliečiai.

„Ne taip lengvai renkasi tie tūkstančiai“, – neslėpė stogo dengimo darbus ėmusis organizuoti pati bendruomenės pirmininkė.

Ji pasakojo, kad šie metai remontams itin nepalankūs – labai pabrango skarda, kuria dengiamas koplyčios stogas, pabrango ir patys darbai. Nepaisant to, uždengti stogą planuojama iki spalio 2-osios. Tądien Tiltagaliuose bus švenčiami koplyčios tituliniai Šv. Mykolo Arkangelo atlaidai. Į juos pakviestas Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, valdžios atstovų.

Varpą pavogė

Nepaisant, kad visų reikiamų pinigų baigiamam dengti Tiltagalių koplyčios stogui dar nesurinkta, L. Šutienės teigimu, bendruomenė planuoja uždengti ir kito šalia esančio pastato – varpinės stogą. Toji varpinė – tai viso labo šiferiu dengtas medinis karkasas, skirtas varpui pakabinti, nors paties varpo ir nėra.

„Mūsiškis varpas pavogtas jau seniai, bet mes turime viltį įsigyti naują. Tikimės, kad mums šiuo klausimu padės vyskupija, tad ateityje į šv. mišias koplyčioje kvies varpas“, – viliasi Tiltagalių bendruomenės pirmininkė.
Šv. mišios Tiltagaliuose gana retos, į šią koplyčią jų aukoti kunigas atvyksta Šv. Antano ir Šv. Arkangelo Mykolo atlaidų dienomis bei per Vėlines arba Visus šventuosius. Tiesa, koplyčios, kurios sienos išpuoštos akmenukų mozaika, prieigas taip pat planuojama nukloti lauko akmenimis. „Kad būtų visas vaizdas“, – tokį sumanymą paaiškino bendruomenės pirmininkė.

Vietiniai tikisi, kad sutvarkytą koplyčią pamėgs ir jaunavedžiai ar vaikus krikštijantys tėvai. Dabar koplyčia kartais pasitarnauja tik per laidotuves.

Pasidomėjus, kodėl nemažas Tiltagalių kaimas taip ir nepasistatė bažnyčios, L. Šutienė pasvarstė, jog galbūt dėl to, kad iki artimiausių Geležių, Karsakiškio bei Subačiaus bažnyčių – mažiau nei po 10 kilometrų. Daugybę metų Tiltagalių koplyčia netgi ir priklausė Subačiaus parapijai ir tik visai neseniai, įvertinus, kad Tiltagaliai – Panevėžio rajone, o Subačius – Kupiškio rajone, Tiltagaliai priskirti Panevėžio rajone esančiai Karsakiškio parapijai.

Leidimą davė M. Valančius

Karsakiškio parapijos klebonas S. Tamulionis vardijo jo parapijoje esančias net septynias koplyčias: Naujikų, Palaukių, Sodelių, Bygailių, Bikiškių, Žiliškių ir Tiltagalių.

Tiltagalių koplyčios būklė buvusi itin prasta. Apie jos išskirtinumą dvasininkas tvirtino ne ką tegalįs pasakyti, išskyrus tai, kad dėl koplyčios statybų parapija buvo kreipusis į vyskupą Motiejų Valančių, kurio leidimą statyboms ir gavo.

„Kai bandau teirautis apie tą koplyčią, norėdamas sužinoti ką iš jos istorijos, man pasiūloma informacijos pasiieškoti internete“, – sakė dvasininkas.

Viešojoje erdvėje skelbiama, kad 1858 metais Tiltagaliuose buvo apsinakvojęs savo valdomą Žemaičių vyskupiją tuomet lankęs vyskupas Motiejus Valančius, o vietos žmonės paprašę jo leidimo pasistatyti kapinių koplyčią. Leidimą vyskupas davęs, šio dokumento, tikėtina, kopija, su vyskupo Motiejaus Kazimiero Volončevskio (taip užrašyta M. Valančiaus pavardė) ir jo antspaudu kabo Tiltagalių koplyčios zakristijoje. Koplyčios viduje tikriausiai nuo jos pastatymo laiko išlikęs įrašytas jos patrono Micholos Archoniolo (Mykolo Arkangelo) vardas.
1859 metais pastatytos Tiltagalių koplyčios sienos iš kalkių, akmenų ir molio, išpuoštos akmenų mozaika. Specialistai įžvelgia, kad mozaikinė akmenukų puošyba tokia, jog matyti įspausti ne tik saulučių, taurių ženklai, bet ir gyvūnų bei žmonių figūros. Koplyčia liaudiškos kompozicijos, statyta be jokių projektų, o stovi jau daugiau nei pusantro šimto metų.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų