Tiksliukė, pamilusi literatūrą

Jau ne naujiena, kad Panevėžio Rožyno progimnazijos jaunieji kūrėjai, šiek tiek laiko patylėję, iššauna netikėtomis nuotaikomis. Šį kartą Rugilė – dar ieškanti savojo žanro.

Rugilė Subačiūtė (8 kl.)

„Labai patinka keliauti ir susipažinti su vis įspūdingesniais kraštovaizdžiais. Dienomis, kai blogas oras ar nėra nuotaikos, užsiimu rankdarbiais ir esu išbandžiusi be galo daug jų rūšių. Nuo pirmosios klasės labiau sekasi tikslieji mokslai, bet visada randu laiko ir literatūrai…“ – pasakojasi jaunoji kūrėja.

„Rugilė linksma, nuoširdi, turinti unikalų humoro jausmą išdykėlė. Jai sekasi visi dalykai ir suspėja visur. Reikia – sukurs scenarijų mokyklos renginiui, reikia – išties pagalbos ranką draugams per kontrolinius. Po pamokų dar muzikos mokykla. Ir ten jos pilna. Visada apsupty draugų. Anot Rugilės, jai pačiai labiausiai patinka keliauti, stebėti kraštovaizdžius. Literatūra – dar vienas Rugilės mėgstamas užsiėmimas“, – rašo mokytoja Laisvida Kuzmaitė.

Šedevras

Po pasuolėmis šlamantis gabalėlis sąsiuvinio lapo keliauja iš rankų į rankas, vis papildomas mažyte dalimi. Klasėje girdisi apie bendro kūrinio taisykles šnabždėjimas, kurio prie lentos stovinti mokytoja dar neįstengia išgirsti. Visi rizikuojame per garsiai ištarti frazę ar būti pastebėti piešiant ir kiekvienas laikomės atsakomybės už bendrą darbą. Nauji užrašai ir simboliai po truputį papildo vaizdą. Liko keli priekiniai suolai ir piešinėlis bus baigtas, tačiau ten ir yra rizikingiausia dalis. Stengiamės nukreipti mokytojos dėmesį, kol klasės priekyje baiginėjamas kūrinys. Staiga mokytojos žvilgsnis užkliūva už pieštuko, kuris nukrito piešiant. Ji supranta, kas vyksta, ir mes sekundei išsigąstame. Mokytoja paima lapelį ir pradeda šypsotis. Ji atsuka į mus lapelį ir mes pamatome savo „šedevrą“… Didžiulė pikta katė su mokytojos akiniais rūsčiu žvilgsniu skrodė kiekvieną iš mūsų…

Bet kodėl mokytoja šypsosi?..

Stebuklas

Šiltas vėjelis atpūtė žiedlapį. Jis skrido tolyn nepastebėtas ir pranyko kaip šiąnakt šalta ir bauginanti žiema. Pirmieji saulės spinduliai švelniai paglostė miegančią žemę, ir gamta vėl po truputį atgijo. Sučiulbėjo pirmieji tėviškėn grįžę paukščiai ir pranešė, kad laikas keltis ir džiaugtis nauja pradžia. Iš naujo žydės sodai, ir gandrai kraus lizdus, iš naujo pajusime tą ilgai lauktą, svaiginančią šilumą.

Stebuklas!

Pabirusios mintys

***

Žolėse

tupi

katinas

Spokso

kaip

patrakėlis

kaip

debesys

dangų