Audrius Skačkauskas. „Sekundės“ nuotr.

Tikroji Adelaidos meilė

Tikroji Adelaidos meilė

Tegul jos vardas būna Adelaida, kaip mano prosenelės, nors jos absoliučiai išoriškai nepanašios. Adelaida beveik mano ūgio ir visai nesukumpusi, kaip praėjusio amžiaus dauguma močiučių.

Ir nors buvusį jos kaip merginos grožį sunku vertinti, bet man atrodo, kad jos šypsena ir ramus būdas nuginkluodavo daugelį nedidelio Lietuvos miestelio vyrų.

–Turbūt buvot populiari šokiuose? – iš tolo užvedu kalbą apie jos jaunystę.

Adelaida šypsosi nerealiai baltais dantimis, kurių pavydėtų daugelis pas dantų balintojus einančių merginų:

– Ai, tik vargo turėjau su tais šokiais. Po pirmo šokio visi pabėgdavo.

– Netikiu, – purtau galvą truputį pataikaudamas, nes giliai širdyje suprantu, kad jos ūgis tais laikais buvo jos priešas, betgi vis tiek smalsu.

– Kiek mama nupirkdavo batelių, tai visi netiko, nes su kulniuku. Tai aš prieš šokius juos nulupdavau, o po šokių vėl tyliai prikaldavau klėtyje netoli namų. Buvau ten pasislėpus tokį mažą plaktuką su vinimis, tai po šokių užbėgdavau, taukšt, taukšt ir tada jau namo paryčiais, – prisimena Adelaida ir vėl tyliai, bet labai nuoširdžiai kvatoja.

– O būsimą vyrą irgi šokiuose susiradot?

– Oi, ne. Tą pirmą, kur susiradau iš meilės, tai netiko.

Laiko ligoninėj daug, todėl žinau, kad jau nepaleisiu Adelaidos su jos istorija, nes baisiai įdomu išgirsti iš seno žmogaus apie jaunas meiles. Lendu į jos prisiminimus mažais klausimėliais, kad tik neišgąsdinčiau:

– Netiko jums ar kam nors kitam?

Visą Audriaus Skačkausko straipsnį skaitykite rugsėjo 27 dienos (penktadienio) „Sekundės“ dienraštyje.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų