Savo angelui sargui jis dėkingas, kad tie atsitiktinumai suvedė su garsiausiu savo srities profesionalu Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoju radiologu Andriumi Pranculiu.
Į Panevėžio medikų rankas režisierius V. Masalskis pateko sudėtingos būklės, tačiau jau kitą dieną po operacijos dalyvavo Juozo Miltinio dramos teatre statomos pjesės „Tiesiog pasaulio pabaiga“ repeticijoje.
Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė – kraujagyslių pakenkimai – viena dažniausių patologijų.
Didžiausia bėda, kad dažnai žmogus nesupranta sergantis ateroskleroze, kol nepasireiškia simptomai.
Ne taip retai ši liga iš karto smogia visu stiprumu – ištinka insultas ar miokardo infarktas.
Režisierius, aktorius Valentinas Masalskis taip pat nė neįtarė, kad jo miego arterija beveik visiškai užsikimšusi, kol vieną dieną namuose tiesiog nualpo.
„Gyvename lydimi atsitiktinumų. Atsitiktinumas, kad praradau sąmonę savo namuose, kad kitą dieną jau lėkiau į repeticiją Panevėžyje, kur buvo Andrius (gydytojas Andrius Pranculis – aut. past.). Susipažinau su Andriumi tik todėl, kad atsirado Audra iš Kintų, kuri su Andriumi kartu buvo Amerikoje pirkti aparatūros. Ji netyčia užėjo pas mano žmoną į parodą, ši netyčia išsipasakojo ir taip netyčia čia atsidūriau“, – apie kiek painiai susiklosčiusias aplinkybes, atvedusias į Respublikinę Panevėžio ligoninę, pasakojo V. Masalskis.
Režisierius Valentinas Masalskis. G. Kartano nuotr.
Klaipėdoje gyvenantis režisierius atsitiktinumu vadina ir faktą, kad prieš kiek daugiau nei pusmetį sutarė Panevėžyje, J. Miltinio dramos teatre statyti naujausią savo premjerą – Žano Luko Lagarso dramą „Tiesiog pasaulio pabaiga“.
O Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba vienas geriausių visoje šalyje radiologų A. Pranculis. Nors susitikimą su A. Pranculiu režisierius norėjęs atidėti, juk visa kūrybinė komanda intensyviai ruošėsi premjerai, tačiau netikėtai sušlubavusi sveikata privertė ieškoti pagalbos.
V. Masalskiui atvykus į Respublikinę Panevėžio ligoninę, jos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas režisieriui atliko echoskopiją ir pacientą nukreipė pas gydytoją radiologą A. Pranculį.
„Kaip paskambinau gydytojui, jis pakvietė ateiti aštuntą valandą ryte, o vakare galbūt pavyks padaryti operaciją. Pajuokavau: tai ką dabar – man galvą skelsite ar kaip kitaip bandysite gelbėti? Ne, sako, pabandysiu įlįsti į vidų. Ir išties, mane pirmadienį išoperavo, o jau antradienį 11 val. dalyvavau repeticijoje“, – prisiminė V. Masalskis.
A. Pranculio režisieriui atliekamoje operacijoje dalyvavo ir pats A. Čepkauskas.
Režisieriaus teigimu, ši operacija prilygo kone stebuklui, sukėlusiam savotišką šoko terapiją.
Po operacijos jis apskambino visus artimuosius, nes vis dar buvo sunku suvokti, kas įvyko.
„Per penkiolika minučių buvo nustatyta, kad mano gyvybė kabo ant plauko, per tas pačias penkiolika minučių įlindo į mano galvą ir atvėrė užsikimšusią arteriją. Nežinau net kaip apsakyti savo dėkingumą – ligoninę dabar galiu vadinti savo antrojo gimimo vieta. Be galo esu dėkingas visam kolektyvui“, – kalbėjo V. Masalskis.
Visą medikų komandą, grąžinusią jam sveikatą, režisierius pakvietė į savo režisuojamo spektaklio premjerą J. Miltinio dramos teatre.
„Nesu išskirtinis atvejis. Gydytojas A. Pranculis tikrai turėjo dar sudėtingesnių atvejų. Bet tai tik įrodo, kad pasaulis yra žymiai įdomesnis, negu mums patiems atrodo. Galiu drąsiai pasakyti: mano gyvenimas man nepriklauso. Aš tiesiog gyvenu, o kažkas mane saugo, kad atsidūriau būtent čia, Panevėžyje. Labai gera stebėti tą gyvenimą. Ir kaip bitelei rinkti tuos visus įvykius“, – kalbėjo V. Masalskis.
Po mėnesio režisieriui teks dar kartą aplankyti Panevėžio medikus – atvykti tyrimams pas A. Čepkauską.
Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis radiologas A. Pranculis pripažįsta: režisieriaus V. Masalskio būklė buvo itin sudėtinga ir laukti ilgiau buvo rizikinga – miego arterija visiškai susiaurėjusi.
„Galime sakyti, kad paciento gyvybė kabojo ant plauko“, – kokios būklės garsusis režisierius atvyko į ligoninę, pasakojo A. Pranculis.
Mediko teigimu, tokia patologija ganėtinai dažna ir itin pavojinga, nes gali lemti greitą krešulio susidarymą.
O kai kraujagyslė tiek daug susiaurėjusi, krešulį labai sudėtinga ištraukti.
„Jei nebūtų pavykę atlikti stentavimo, rizika patirti insultą būtų buvusi labai didelė. Galime pasidžiaugti, kad V. Masalskis į ligoninę atvyko pačiu laiku. Pacientas atvyko rizikingos būklės, pati operacija taip pat buvo rizikinga, bet viskas praėjo sklandžiai“, – sako A. Pranculis.
Gydytojas A. Pranculis. G. Kartano nuotr.
V. Masalskis gyvybę gelbėjusiam medikui atsidėkojo padovanodamas knygą apie save patį „Ieškant teatro“ ir simbolinę prasmę turinčią skulptūrą.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus teigė, jog kad ir kaip būtų gaila, dauguma visuomenės dažniau mėgsta rašyti neigiamus atsiliepimus, nors medikai visada siekia geriausio rezultato – ar gydytų prezidentą, ar režisierių, ar paprastą žmogų.
Tad kiekviena padėka – didžiulis įvertinimas ir paskatinimas.
Mindaugas Vaitkus. G. Kartano nuotr.
„Visos padėkos malonios. Kai ant operacinio stalo guli žinomas žmogus, natūralu, kad ir gydytojui gali sudrebėti ranka, bet šįkart ranka nesudrebėjo, tai tik įrodo mūsų specialistų profesionalumą“, – sako M. Vaitkus.