-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš anonimiškai įsigyto telefono numerio per mažiau nei mėnesį beveik keturis šimtus kartų piktybiškai paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC), moteris įrodė, kad telefoniniai chuliganai Lietuvoje išgyvena aukso amžių.
Nors už piktavališką elgesį skambinant skubios pagalbos telefono numeriu 112 numatyta administracinė atsakomybė, o BPC darbo trukdymas gresia bauda iki 200 eurų, anoniminiai skambinėtojai dažnai taip ir lieka pačių operatorių rūpesčiu.
Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui darbo davęs BPC galėjo tik pasiguosti savo feisbuko paskyroje. Policijos pareigūnams visą sausį kasdien, net ne po kelis, o dešimtis kartų, piktybiškai ir įkyriai į pagalbos centrą skambinėjusios moters nustatyti nepavyko.
Policija teigia atlikusi visus procesinius veiksmus, tačiau rezultato vis tiek nėra.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Rasos Meištės teigimu, asmuo nebuvo nustatytas, nes į BPC skambinėjo naudodamasis išankstinio mokėjimo SIM kortele.
„Jei būtų buvęs priimtas įstatymas dėl privalomojo išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo, toks piktybiškas asmuo neišsisuktų“, – policijos atsakymą savo socialinio tinklo paskyroje pakomentavo BPC.
Vietos nustatymo duomenys rodo, kad į BPC net kelias dešimtis kartų per dieną skambinėta iš Panevėžio Kniaudiškių, Projektuotojų, Molainių gatvių rajonų.
Nuo sausio 1-osios iki 29-osios BPC informacinėje sistemoje užfiksuoti net 345 trukdantys skambučiai iš vieno ir to paties mobiliojo telefono numerio. Centro atstovės viešiesiems ryšiams Vilmos Juozevičiūtės teigimu, kreipiantis į policiją buvo pateiktas telefono numeris, iš mobiliojo ryšio operatoriaus gauti vietos nustatymo duomenys bei skaitmeninės garso įrašų kopijos, rodančios, kad skambinama buvo nesiekiant pranešti apie pagalbos poreikį.
„Skambučių pobūdis labai įvairus. Dalis – tylūs, dalis – girdimas pašalinis triukšmas ar garso signalas, dar kituose girdima tik „alio, alio“ arba prašoma pasakyti vieną ar kitą telefono numerį, pavyzdžiui, psichologinės pagalbos linijos, informacijos telefono, taksi“, – pasakojo V. Juozevičiūtė.
Šitaip su pagalbos centru žaidė moteris. Vietos nustatymo duomenys rodo, kad į BPC skambinėta iš Panevėžio Kniaudiškių, Projektuotojų, Molainių gatvių rajonų.
Pagalbos numeriu 112 skambinta iš neišmaniojo telefono, naudojantis išankstinio mokėjimo SIM kortele.
Kadangi policijai nepavyko susekti skambučių autorės, telefoninis chuliganizmas tęsiasi. Pasak V. Juozevičiūtės, BPC ir toliau atakuojamas iš to paties numerio – skambučiai nesiliovė nei vasarį, nei kovą.
Ir nors, BPC atstovės teigimu, tai nėra melagingi iškvietimai, toks trukdymas nepraeina be pasekmių.
„Skambučiai itin intensyvūs. Per dieną iš to paties numerio skambinama kas kelios minutės. Didžiausia problema, kad šitaip užimama telefono linija ir į BPC sunkiau prisiskambinti tiems, kuriems iš tiesų reikalinga skubi pagalba. Jiems tenka ilgiau laukti, kol atsilieps BPC operatorius“, – teigė V. Juozevičiūtė.
BPC informacinėje sistemoje įdiegta funkcija, leidžianti automatiškai tam tikrą laiką užlaikyti numeriu 112 gautus skambučius, kai skambinama iš telefono be SIM kortelės arba numerio, iš kurio jau buvo gauta piktybiškų, trukdančių skambučių.
Per praėjusius metus BPC užlaikyti net 338 527 tokie skambučiai.
Įkyriai skambinėtojai iš Panevėžio BPC operatoriai irgi iš karto nebekelia ragelio. Jos telefono numeris filtruojamas, tai yra į jį atsiliepiama tik po 140-ies sekundžių.
O vien BPC Vilniaus skyrius, atsiliepiantis į skambučius iš Panevėžio, Utenos, Vilniaus, Alytaus ir Marijampolės apskričių, pernai į ryšio tiekėjus ar policiją kreipėsi net dėl 85-ių darbą trukdžiusių telefono numerių.
Dažnai asmenys, piktavališkai trukdantys BPC darbą, specialiai išima SIM korteles, kad juos būtų sunkiau identifikuoti. BPC per mėnesį sulaukia vidutiniškai daugiau nei 50 000 skambučių iš telefonų be SIM kortelių, bet iš jų registruojama tik apie 1200 tikrų įvykių.
Nors, anot V. Juozevičiūtės, mobiliojo ryšio operatorius pagal IMEI kodą gali išsiaiškinti ir telefono modelį, ir kokia SIM kortelė buvo naudojama telefone anksčiau, tačiau tokių vietos nustatymo duomenų tikslumas siekia nuo 200 iki 15 000 metrų. Jei skambinama su SIM kortele iš išmaniojo telefono su „Android“ operacine sistema ir vietos nustatymo funkcija, vietos nustatymo duomenų tikslumas siekia nuo 6 iki 1100 metrų.
Akivaizdu, kad esant tokiai paklaidai policijos pareigūnams leistis į BPC trukdytojų paieškas būtų titaniškas darbas.
Vidaus reikalų ministerija jau nuo 2016-ųjų teikė siūlymus Vyriausybei dėl išankstinio mokėjimo SIM kortelių privalomos registracijos.
Ši iniciatyva sukėlė didelį mobiliojo ryšio operatorių pasipriešinimą, argumentuotą didelėmis tokios registracijos sąnaudomis ir pabrangusia paslauga mobiliojo ryšio vartotojams.
Mobiliojo ryšio operatoriaus atstovo Andriaus Baranausko teigimu, nustatant skambinančiojo vietą stebima, prie kurios bazinės stoties prisijungia telefono aparatas. Tokios bazinės stotys mieste statomos kas kelis šimtus metrų, kaimo vietovėse – kas keliolika kilometrų. Atstumą tarp jų lemia paprasta priežastis: vienu metu bazinė stotis gali aptarnauti kelis šimtus vartotojų. Natūralu, kad mieste jų yra daugiau, o užmiestyje – mažiau.
Tačiau, A. Baranausko teigimu, dar nėra pasaulyje išrasta technologija, kad skambinančiojo buvimo vietą būtų galima matyti metro tikslumu. Mieste bent jau galima nustatyti gatvę, kurioje yra į BPC skambinantis asmuo.
„Jei bazinės stoties teritorijoje šeši daugiaaukščiai namai, juose gali gyventi keli tūkstančiai. Surasti tą vieną tikrai nėra lengva, bet nereikia nuvertinti policijos“, – tvirtina A. Baranauskas.
Išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija įteisinta maždaug pusėje Europos valstybių, tarp tokių – ir lietuvių pamėgtoji Norvegija, ir kaimyninė Lenkija. Tokį įstatymą priėmusiose valstybėse įsigyjant tokią kortelę registruojamas abonento vardas ir pavardė, asmens ar įmonės kodas ir adresas. Visgi A. Baranauskas tvirtina, esą Lietuvoje ši sistema būtų neveiksminga ir dargi atvertų nišą nelegaliam verslui.
„Lenkijoje visuotinė SIM išankstinio mokėjimo kortelių registracija įvesta prieš maždaug porą metų. Iki privalomos registracijos likus kelioms savaitėms, internete pasipylė siūlymai pirkti registruotas korteles: žmonės pirko korteles už 2 zlotus, o pardavinėjo už 20, bet jau registruotas“, – teigė mobiliojo ryšio operatoriaus atstovas.
Anot jo, daugelyje šalių, ypač į Rytus nuo Lietuvos, SIM kortelių registracija įteisinta, bet realiai neveikia.
„Kazachstane išėjus iš Almatos oro uosto pati pirma reklama ant stulpo yra apie parduodamas registruotas korteles. Mes galime registracijai išleisti labai daug milijonų, bet kažkas kito žmogaus vardu įsigis kortelę ir toliau krės fokusus. Policija taip pat nieko nesugaus ir tuo atveju, jei kažkas ateis, nusipirks savo vardu 200 SIM kortelių ir trigubai brangiau jas parduos“, – tikina A. Baranauskas.
Pasak jo, kažkam piktybiškais tikslais panaudojus tokią svetimo vardu įsigytą kortelę, ją pardavęs žmogus pasiteisintų tokį niekutį tiesiog pametęs.
„O kaip bus, jei benamiui duos 10 eurų ir tas sutiks jo vardu registruoti 200 kortelių?“ – retoriškai klausia operatoriaus atstovas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2 mln. galiojančių išankstinio mokėjimo SIM kortelių. Šia paslauga naudojasi daugybė žmonių: vaikų, senjorų, neįgaliųjų.
Kortelių registracijai kategoriškai prieštaraujantys mobiliojo ryšio tiekėjai įrodinėja, neva tokia tvarka pareikalautų didelių išlaidų ir gerokai pabrangintų paslaugą.
„Priversti žmones perkant SIM kortelę registruotis, eiti į saloną su asmens dokumentu tik dėl to, kad viena moteriškė iš Panevėžio skambinėja į BPC? Tai tas pats, kas šaudyti iš patrankos į žvirblį“, – pareiškė A. Baranauskas.
Vidaus reikalų ministerija kartu su policija, atsižvelgdamos į tai, kad asmenys, planuodami ir vykdydami nusikalstamas veikas, Lietuvoje dažniausiai naudojasi išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną, ir siekdamos nustatyti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą, parengė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektą, kurį Vyriausybė pateikė Seimui dar 2016 metais.
Prasidėjus įstatymo projekto svarstymui, Seimo Ekonomikos komitete suabejota judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo ekonominiu pagrįstumu, tam nepritarė ir šio ryšio operatoriai. Todėl Seimas 2017 m. kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė iš naujo įvertinti įstatymo projekto nuostatas. Po ilgų diskusijų su šio ryšio paslaugų teikėjais ir policija, visgi nuspręsta atsisakyti nuostatos, nustatančios judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą. Motyvuota, esą toks reikalavimas būtų neproporcingas jam įgyvendinti patiriamomis sąnaudomios, o efektas abejotinas, nes vis tiek išliktų galimybė naudoti alternatyvias technologijas ar kitose valstybėse įsigytas išankstinio mokėjimo SIM korteles.
Tačiau Vyriausybė pasiūlė nustatyti pareigą viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams blokuoti judriojo ryšio įrenginius (jų IMEI), kai jais daromos galimai nusikalstamos veikos, nutraukti minėtų paslaugų teikimą abonentams ir apie tai informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją.
Policijoje jau yra parengtas Ribotinų veiksmų sąrašas, kuris, kaip teigia Vidaus reikalų ministerija, taps efektyvia IMEI blokavimo priemone priėmus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus.
Komentarai
-
- aukštaitis
- 12:25 2018.03.15
Rodyti visus komentarus (1)Policija rodo visišką neįgalumą, negalėdama surasti moteriškės su išankstinio mokėjimo SIM kortele. Gal ten nebėra kam dirbti, tik naujom darbuotojoms grožio procedūromis užsiiminėti. Išsiimkit šios moteriškės telefono numerio pokalbių išklotinę už kelis mėnesius, ir dažniausiai jos naudojamus išeinančius ir įeinančius numerius apklauskite, kas ji tokia. Tikrai kažkuris pasakys ir netikiu, kad ji skambino ir jai skambino tik iš išankstinio mokėjimo numerių. Tad pajudinkite nors kiek šiknas !!!