Teko saugoti net ligoninės tvoras

Teko saugoti net ligoninės tvoras

Panevėžyje slaugytojo profesijos besimokantis džiazo pianistas, vilnietis trisdešimtmetis Linas Karaliūnas veido apsaugos kaukę užsidėjo dar tada, kai koronavirusas siautėjo tik Kinijoje. Jis buvo pirmasis savanoris, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atėjęs į pagalbą medikams.

Pirmasis mieste

„Pasitikiu mokslu ir nuo tada, kai Kinijoje tik ėmė plisti COVID-19, jau ėmiau dėvėti apsaugos kaukes. Tikriausiai buvau pirmas toks Panevėžyje ir tada visus labai stebindavau“, – šypsosi L. Karaliūnas

Visi savanoriai dirba Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje pagalbinius darbus, vieni turi daugiau medicinos žinių, kiti atėję iš sričių, visiškai nesusijusių su medicina. Tokia pagalba ypatingai reikalinga – šiuo metu koronavirusu serga 139 ligoninės medikai, dar 15 yra saviizoliacijoje.

L. Karaliūnas kaip savanoris prie Panevėžio ligoninės kolektyvo prisijungė dar birželį.

„Tokia situacija pasaulyje pirmą kartą po šimto metų, kai siautė ispaniškasis gripas, todėl negalėjau likti nuošalyje – tai visų mūsų kova“, – sako studentas.

Vasarą vienu metu ligoninėje savanoriavo net 24-i pagalbininkai. Aštrėjant situacijai ir augant baimei užsikrėsti klastinguoju virusu, jų gretos mažėjo.

Pasitinka ligonius

Linas buvo pasiųstas į vadinamąją pirmą fronto liniją – Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių skirstyti naujų ligonių.

„Galima sakyti, esam vartininkai, kurie pirmi pasitinka sunegalavusius ligonis. Juos apklausiame, kas nutiko, kuo skundžiasi. Matuojame kūno temperatūrą, karščiuojančius atskiriame nuo nekarščiuojančių“, – pasakoja L. Karaliūnas.

Vasarą tokias užduotis savanoriai atliko ir vieni, medikams leisdami dirbti svarbesnius darbus.

„Iš toli matau, kuriam niekas netiks – su keiksmais, net grasinimais bandys pereiti visas prie ligoninės įėjimo įrengtas užkardas.“

L. Karaliūnas

„Tokia pagalba nereikalauja medicininio išsilavinimo. Bet dabar prisijungia ir po vieną mediką, nes savanorių irgi labai trūksta. Jei mūsų būtų daugiau, ligoninės darbuotojai galėtų dirbti tik ten, kur dabar jų labai reikia“, – sako Linas.

Ligoninėje jis atrodo kaip kosmonautas: dėvi specialią aprangą, ją po budėjimo keičia. Kol kas koronavirusas savanorį aplenkia. Tačiau net tarp paties artimųjų jau yra mirusių nuo šios baisios ligos. Pats L. Karaliūnas, pasirinkęs savanoriauti, savotiškai ištrėmė save į vienutę.

„Anksčiau dažnas sakydavo, kad nepažįsta nė vieno sergančio COVID-19, bet dabar retas neturi tokio pažįstamo. Aš gyvenu vienas, visiškai nekontaktuoju su artimaisiais, susitiksiu su jais po visos šitos pandemijos – nenoriu rizikuoti jų sveikata“, – tvirtina Linas.

Sunki pradžia

L. Karaliūnas tikina, kad savanorystė pakeitė jo nuomonę apie ligoninės priimamąjį, leido pažinti šią vietą iš arti.

„Priėmimo skyrius ir šiaip jau vieta, kur nuolat vyrauja karinė padėtis. Bet pandemijos metu čia darbas tapo dar sudėtingesnis. Tačiau sistema veikia kaip laikrodis – viskas sustyguota, paskirstyta. Jei kas sako, kad čia per ilgai laukė pagalbos, gal buvo su įpjautu pirštu, o jiems už nugaros laukė po avarijos atvežti rimti ligoniai“, – pasakoja Linas.

Gydytojai ir slaugytojos, anot savanorio, dirba pamainomis, po 12 valandų. Linas savanoriauti ateinantis bent 2–3 kartus per savaitę ir budi po pusę paros.

„Ramesnę naktį pro mus praeina nuo 15 iki 20 ligonių ir iki 300–400 žmonių įtemptą dieną. Karščiuojančiųjų paprastai būna nuo kelių iki keliasdešimt per pamainą ir juos siunčiame per kitas duris“, – pasakoja ką tik iš naktinės pamainos ligoninėje grįžęs vyras.

Būtent jam ir tenka būti tuo rojaus raktininku, šv. Petru, kuriam reikia išklausyti ne tik ramiai, supratingai, mandagiai bendraujančius pacientus, bet ir jau su „pašiaušta“ nuotaika ateinančius ligonius.

„Iš toli matau, kuriam niekas netiks – ir su keiksmais, net grasinimais bandys pereiti visas prie ligoninės įėjimo įrengtas užkardas. Paskui jiems lygiai taip pat netinka apžiūra, gydymas ir visa kita. O galiausiai atsiunčia skundą ar parašo piktą komentarą apie medikų darbą. Gaila , kad padėkos tokios retos“, – pasakoja L. Karaliūnas.

Jau pusmetį Priėmimo skyriuje savanoriaujančio L. Karaliūno nuomone, COVID-19 situacija Lietuvoje greit nepasikeis, nes didelė dalis visuomenės vis dar laikosi taisyklės „pirk arba mirk“. P. Židonio nuotr.

Filmavo pakrūmėse

Ypač daug nepasitenkinimo jis sako pajutęs vasarą, po pirmojo karantino. Linas prisimena ir kaip tuo metu gyventojai lipo per tvoras, ir slaptas fotosesijas bei filmavimus pakrūmėse. Šitaip buvo stengiamasi parodyti, kaip blogai dirba medikai.

Sunku, pasak savanorio, būdavo išaiškinti pacientų artimiesiems, kad jiems į ligoninę įeiti negalima. Linas prisimena incidentą, kai teko atremti net penkių asmenų kompaniją, kuri karštligiškai veržėsi paskui pasiligojusį bičiulį.

Pandemija, L. Karaliūno pastebėjimu, neužkirto kelio į ligoninę girtuokliams bei narkomanams. Jei juos greitoji atveža radusi kur pargriuvusius gatvėje, medikai lekia padėti ir šiems žmonėms. Tik, pasak Lino, tokie pacientai atsigavę dažnai patys pabėga iš medicinos įstaigos.

Tradicijos keičiasi

Linui budėti teko ir per šiuos Naujuosius metus – šventę, kuri paprastai neapsieidavo be alkoholio, muštynių ir padidėjusio darbo krūvio medikams bei policijos pareigūnams. Tačiau pandeminės senųjų palydėtuvės ir ligoninei buvo kitokios – ramesnės, mažiau girtų, susimušusių, šįkart neatvežta nuo petardų susižalojusių žmonių.

Tačiau į ligoninės medikų rankas, kaip pastebi savanoris, šiuo metu patenka daugiau pacientų su užsitęsusiomis ligomis bei negalavimais.

Pianistas – slaugytojas

Panevėžio ligoninėje savanoriaujančio Lino šeima Vilniuje. Jis pats gimė, augo sostinėje ir tik prieš trejus metus ją iškeitė į Panevėžį. Vilniuje baigė muzikos specialybę bei tapo džiazo pianistu.

Tačiau vieną dieną panoro daugiau ir susidomėjo medicina, tik baigti mokslai neleido rinktis tokios krypties studijų.

„Muzika niekur nedingo, ji visada šalia, bet man gyvenime reikia daugiau. Su savo išsilavinimu nusprendžiau eiti į Greitąją medicinos pagalbą, kur galima dirbti turint kitą profesiją. Baigiau paramediko kursus, Panevėžyje įstojau į slaugą ir žadu dirbti greitojoje“, – apie radikaliai pakeistą profesiją pasakoja vilnietis, vienas iš dviejų vyrų savo kurse, kuriame mokosi dar 35 moterys.

Daugelį stebina ne tik jo profesinis pasirinkimas, bet ir sprendimas iš didmiesčio keltis į Panevėžį. Bet čia Linui patinka: nėra spūsčių, skubėjimo nė tokio triukšmo.

Išmoko atpažinti

Jau pusmetį Priėmimo skyriuje savanoriaujantis L. Karaliūnas pasakoja išmokęs koronavirusą atpažinti nuo pirmo kontakto su ligoniu.

„Ne veltui apie mus sakoma, kad esame tarsi ligoninės sarginiai šunys, greit užuodžiame COVID-19. Iš tiesų ši liga baisi. Daugeliui ji pasireiškia lengvai, bet kai kam labai sunkiai. Mūsų atsakomybė tokius ligonis atskirti nuo kitų, esame lyg filtras prie ligoninės vartų“, – kalba L. Karaliūnas.

Ir jis nusiteikęs padėti medikams tol, kol jo rankos čia bus reikalingos. O kol kas ligoninės perpildytos ir papildomos pagalbos joms labai trūksta.

Lino nuomone, COVID-19 situacija Lietuvoje greit nepasikeis, nes didelė dalisvisuomenės vis dar laikosi taisyklės „pirk arba mirk“. Savanoris baisėjosi matydamas, kaip minios žmonių rizikavo sveikata pirkdami kalėdines dovanas, pamiršdami tikrąją šios šventės prasmę – pasidžiaugti užgimusia šviesa.

Dabar viltis sugrįžti į normalų gyvenimą siejama su vakcina nuo koronaviruso. Medicinos įstaigose dirbantys savanoriai neturi pirmumo teisės į tokią galimybę. Tad ir Linas labai laukia, kada startuos masinis skiepijimas.

Komentarai

  • Šaunuolis

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų