Teisme – valdininkų ir medikų paslaptys

Teisme – valdininkų ir medikų paslaptys

Keturis Panevėžio rajono savivaldybės esamus ir buvusius valdininkus, kaime gerbiamą seniūnaitį, Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorių bei kalinio duonos jau ragavusį už žmogžudystę teistą nusikaltėlį viena gija surišo ir į kaltinamųjų suolą pasodino ta pati moteris – kolegas valdininkus sukursčiusi klastoti dokumentus Savivaldybės teisininkė.

Dorošo teismas7

Būrys rajono Savivaldybės valdininkų teisiami už tai, kad leidosi sukurstomi klastoti dokumentus. G.Leikos nuotr.

 

Panevėžio apylinkės teismas pirmajame posėdyje taip ir liko neatvertęs gana kuriozinės baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pareikšti net aštuoniems asmenims. Per pusantros valandos teismas spėjo tik atlikti formalumus – pasitikslinti būrio kaltinamųjų asmens duomenis bei su aštuoniais advokatais suderinti kitų, jau rudenį vyksiančių, posėdžių datas.
Pirmą kartą teisiami ir net administracinių nuobaudų neturėję rajono valdininkai – dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo kaltinami Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis, jo pavaldinės to paties skyriaus specialistė Sigita Biveinienė ir raštvedė Margarita Gurskytė, dėl dokumento suklastojimo ir kyšininkavimo teisiamas buvęs Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys bei Kabelių kaimo seniūnaitis Algis Petrošaitis teisme susirinkę į būrį nedaugžodžiavo. Paskutinę minutę prieš prasidedant posėdžiui atėjęs šiuo metu atostogaujantis Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas žurnalistams ironizavo poilsiaujantis teisme. Kone kartu su teisėju į teismo salę įžengė bausmės už žmogžudystę dar nebaigęs atlikti ir vėl teisiamas Aurelijus Pranckaitis bei dėl šio vyro galimai nusižengusi įstatymui ir dokumentą klastojusi buvusi rajono Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja, o dabar individualia veikla besiverčianti Vilma Janišienė. Ji taip pat kaltinama sukursčius suklastoti dokumentą ir piktnaudžiauti tarnyba rajono Savivaldybės kelis tarnautojus.

 

Prisistatė sugyventiniais
Panevėžio apylinkės teismas aiškinsis dvi tik iš pirmo žvilgsnio nesusijusias galimai nusikalstamas istorijas: dėl rajono valdininkų I. Dorošui išduoto suklastoto leidimo kirsti medžius bei dėl V.Janišienės rūpesčiu suklastotos pažymos apie jos neva bendrą gyvenimą su A. Pranckaičiu iki šiam patenkant į kalėjimą. Šios bylos sujungtos į vieną dėl abiejose įsipaniojusios V.Janišienės. Buvusi Savivaldybės teisininkė įtariama ir savo naudai suklastojusi dokumentus, ir tarpininkavusi galimai tokiu pačiu keliu nuėjusiam I. Dorošui.
Nors bylą nagrinėjantis teisėjas Vytautas Krikščiūnas paviešino su vienu iš teisiamųjų – A. Bakšiu esantis netiesiogiai susijęs, nė vienas iš bylos dalyvių nepareiškė noro jį nušalinti. A. Bakšys – buvęs teisėjo žmonos, Velžio seniūnijos socialinės darbuotojos, tiesioginis vadovas.
Šiuo metu jau pensininkui A.Bakšiui teismo slenksčius teko minti dėl maždaug prieš trejetą metų suraityto parašo ant pažymos. Šioji turėjo paliudyti, kad Savivaldybės teisininkė V. Janišienė ir Pravieniškių pataisos namuose tuo metu kalėjęs A. Pranckaitis – buvę sugyventiniai, kadaise gyvenę Kabelių kaime. Tokios pažymos, pasirašytos Kabelių seniūnaičio ir paties seniūno, V. Janišienei bei A. Pranckaičiui reikėjo tam, kad ją pateikę Pravieniškių pataisos namų administracijai gautų teisę į ilgalaikius, tris paras trunkančius, pasimatymus. Įstatymas šią galimybę suteikia tik sugyventiniams arba sutuoktiniams.
Bylos duomenimis, teisininkė ir kalinys tokiais niekada nėra buvę – jųdviejų pažintis užsimezgė jau A. Pranckaičiui esant kalėjime. Teisininkės palankumą pelnęs vyras Didžiojoje Britanijoje už tyčinę žmogžudystę buvo nuteistas iki gyvos galvos, tačiau kalinį perdavus Lietuvai pagal čionykščius įstatymus bausmės laikas sutrumpintas iki 15-os metų. Nors A. Pranckaičiui kalėjimo grotos atsivėrė šių metų sausį, jis į laisvę išleistas tik lygtinai – iki bausmės pabaigos nuteistajam likę daugiau nei ketveri metai.

 

Brendis ne atlygis
A.Bakšys tikina, esą pažymą apie šios keistos poros bendrą gyvenimą pasirašė nė nesigilinęs į detales. Anot jo, parašą suraitęs po pačios V. Janišienės surašytu tekstu.
„Jai reikėjo pateikti pažymą, kad gyvena kaime, mūsų seniūnijoje. O iš kur man žinoti, gyvena ji ar ne? Jei sakė, kad taip, tikiu žmogumi. Taigi teisininkė, Juridinio skyriaus vedėja“, – aiškino A. Bakšys.
Pensininkas jaučiasi jaunos moters apvyniotas aplink pirštą.
„Gera dūšia, žmogiškas supratimas kartais, sako, ne pats geriausias dalykas“, – guodžiasi A. Bakšys.
Nors, bylos duomenimis, V.Janišienė seniūnui atsilyginusi mažos vertės, iki 36,77 Eur, dovana, buvęs seniūnas ginasi kyšio neėmęs.
„Jokio atlygio nebuvo. Kam kalbėti apie tokį dalyką? Net nepastebėjau, kaip paliko ant kėdės maišelį, jame buvo brendis. Paprasčiausias brendis“, – prisiminė A. Bakšys.

 

Gražino aplinką
Seniūno pagalbos sulaukusi V. Janišienė pati irgi buvo geranoriška prireikus padėti ligoninės vadovui I. Dorošui. 2013-ųjų liepą Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas pradėjęs eiti Jonavos rajone gyvenantis I. Dorošas netrukus ėmėsi kurtis ir šiame krašte. Įsigytą sklypą Karsakiškio seniūnijos Startų sodų bendrijoje, vaizdingoje vietoje prie tvenkinio, I. Dorošas ėmėsi tvarkyti iškirsdamas medžius. Netrukus anoniminio pranešimo apie mediko išguldytus medžius sulaukė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai.
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus net ir privačiame sklype kertant kai kurių rūšių medžius reikalingas Savivaldybės leidimas. Pasak tyrimą kontroliavusios apygardos prokurorės Aurelijos Gališanskytės, tokio dokumento ligoninės vadovas neturėjo, todėl kreipėsi į V. Janišienę prašydamas padėti per pažintis surasti asmenis, kurie atgaline data išduotų leidimą. V. Janišienė tuo metu dirbo rajono Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja ir teisininke antraeilėmis pareigomis ligoninėje.
Bylos duomenimis, V. Janišienė apie ligoninės vadovą užgriuvusią problemą papasakojusi rajono vyriausiajam architektui S. Glinskiui, o šis ir parūpino reikalingą leidimą. Jį pateikęs aplinkosaugininkams, I. Dorošas išvengė administracinės nuobaudos paskyrimo. Tas pats galimai suklastotas leidimas buvo pateiktas ir Nacionalinei žemės tarnybai, kuri sprendė I. Dorošo prašymą dėl žemės sklypo projekto. Kad gydytojas kam būtų atsilyginęs už tokią pagalbą, byloje duomenų nėra.

 

Krūmų“ byla tik pradžia
I. Dorošas šią bylą vadina „Krūmai“.
„Tai buvo krūmynai. Jei nudžiūvusį ar bebro apgraužtą medį nukirsti yra didžiulis nusikaltimas mūsų tokiame „nacionaliniame“ parke, tai tikrai labai rimta“, – ironizuoja ligoninės direktorius.
Žurnalistams I. Dorošas siūlė verčiau pasidomėti, kodėl vos jam atvykus dirbti į Panevėžį jau po poros mėnesių prokuratūra kreipėsi į teismą leidimo jį sekti.
Kol kas tik dėl iškirstų medžių į kaltinamųjų suolą sėdusio I. Dorošo dar laukia kur kas didesni nemalonumai. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba ir Apygardos prokuratūra tęsia ikiteisminį tyrimą, kuriame I. Dorošui pareikšti įtarimai dėl didelės vertės (daugiau nei 9415 Eur) kyšio ėmimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Respublikinės Panevėžio ligoninės statybos ir remonto darbais bei medicinos įrangos pirkimu.

 

Nesutaria, ką matė
Galimai suklastotą leidimą medžiams kirsti I. Dorošui išdavę rajono valdininkai ginasi įstatymams nenusižengę. Bylos duomenimis, prieš išduodant leidimą pats S. Glinskis buvo nuvykęs apžiūrėti gydytojo sklypo sodų bendrijoje. Tačiau ką ten matęs, paties architekto ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų informacija nesutampa. Pasak prokurorų, medžiai tuomet jau buvę iškirsti. S. Glinskis tvirtina, kad ne.
„Sklype nieko nebuvo nupjauta. Anksčiau už mus nuvažiavę žemėtvarkininkai matė, kad nupjauta, bet už kitų darbą mes neatsakome. Mes nematėme“, – aiškina architektas.

 

Viešumas nemalonus
Kaip nutiko, kad buvusi Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja, kadaise siekusi teisėjos karjeros, dabar pati yra teisiama, V. Janišienė kalbėti nesiteikė. Kaltinamąją tapusi teisininkė nuo žurnalistų atsitvėrė tylos siena. Dėmesio taip pat vengė ir V.Janišienės suklastotą pažymą Pravieniškių pataisos namų administracijai pateikęs, o dabar už tai teisiamas A. Pranckaitis.
Pastarasis kartu su advokatu netgi prašė teismo posėdžius rengti uždarus, esą nenorintis, kad į viešumą iškiltų jo asmeninio gyvenimo detalės ir santykiai.
Nors, pasak prokurorės A. Gališanskytės, ten, kur prasideda nusikaltimas, baigiasi teisė į privatumą, vis dėlto ji sutiko, kad ne visa bylos medžiaga būtų viešinama.
Tačiau toks uždarumas, anot jos, turėtų ginti ne A. Pranckaičio, o su juo ilgalaikių pasimatymų siekusios V. Janišienės mažamečio vaiko interesus.
Teismas sutiko tik iš dalies apriboti informaciją visuomenei. Teisėjo V. Krikščiūno sprendimu, nevieši teismo posėdžiai bus rengiami tik tuomet, kai juose bus nagrinėjama medžiaga, konkrečiai susijusi su vaiko interesais.
Prokurorė neatmeta, kad iš gausaus būrio kaltinamųjų dauguma gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tam yra pakankamai argumentų: visi teisiamieji, išskyrus A. Pranckaitį, yra neteisti, charakterizuojami teigiamai, dirbantys arba pensininkai.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

 

G. LEIKOS nuotr.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų