Technologijų eroje – kūrybiškųjų triumfas

Technologijų eroje – kūrybiškųjų triumfas

Tikslus kaip laikrodis iš Panevėžio kilęs elektronikos inžinierius Arnas Bertašius lyg žirnius į sieną beria vis labiau pasaulį užvaldančių išmaniųjų technologijų pliusus ir minusus.

Akivaizdu, jog šioje srityje jis jaučiasi lyg žuvis vandenyje. Tą įrodo ir ne vienas tarptautinis apdovanojimas. Arno teigimu, pagrindinė technologijų užduotis – padėti žmogui spręsti problemas, o ne jas kurti.

A. Bertašius kuklus – savo pasiekimais jis niekada nemėgo girtis. Apie juos žino tik patys artimiausi informacinių technologijų specialisto aplinkos žmonės. Nors pasigirti Arnas tikrai turi kuo: jis priklauso Elektros ir elektronikos inžinierių institutui (IEEE). Tai – tarptautinė elektros ir elektronikos inžinierių asociacija, vienijanti daugiau kaip 160 šalių, o tokie technologijų genijai, kaip Tomas Edisonas ar Aleksandras Grehemas Belas, yra vieni iš jos įkūrėjų.

Talentingas programuotojas A. Bertašius yra laimėjęs Elektros ir elektronikos inžinierių instituto aštuntojo regiono, kuriam priklauso daugiau nei šimtas pasaulio šalių visoje Europoje, Afrikoje, Viduriniuose Rytuose, apdovanojimą. Taip pat jis – vienas iš tarptautinio mokslo komunikacijos talentų konkurso „Šlovės laboratorija“ (angl. FameLab) finalininkų, dalyvavo mokymuose su garsiu BBC mokslo populiarinimo žurnalistu. A. Bertašius pabrėžia visus apdovanojimus vertinantis ne kaip asmeninį laimėjimą, bet kaip pridėtinės vertės kūrimą savo šaliai.

Šiandien visas A. Bertašiaus pasaulis sukasi aplink technologijas, o jaunasis mokslininkas prasitaria ir apie hobio įkvėptą būsimą verslą – pabėgimų kambarį, kuriame galės dar plačiau eksperimentuoti su elektronika ir kurti.

„Tai nebus siaubo kambarys, nes žmonės ir taip prisibijo technologijų“, – juokiasi A. Bertašius.

Arnas Bertašius priklauso Elektros ir elektronikos inžinierių institutui – tarptautinei elektros ir elektronikos inžinierių asociacijai, tarp kurios įkūrėjų yra tokie technologijų genijai, kaip Tomas Edisonas ar Aleksandras Grehemas Belas. Asmeninio archyvo nuotr.

 

Pripildytoji realybė

Studijuodamas VGTU elektronikos inžinerijos bakalaurą, panevėžietis A. Bertašius atliko praktiką viename Vokietijos institutų, kuriame programavo su vaizdų apdorojimu susijusias technologijas. Ten šia technologija ir susidomėjo. Grįžęs apgynė bakalauro, magistro darbus ir sustoti neketina – jau ruošia disertaciją šia tema. Savo bakalauro darbe Arnas nagrinėjo veidų atpažinimo technologijas ir jau tada bendradarbiavo su verslu. Studijuodamas magistrantūroje, vėl dalyvavo tarptautiniame projekte Turkijoje, kur dirbo prie kibernetinio saugumo (angl. cyber security) projektų. O dabar jis visą dėmesį sutelkęs į papildytąją realybę, stereoskopinius vaizdus ir intelektualias sistemas.

Pasak A. Bertašiaus, papildytąją, virtualiąją, mišrią ir visas kitas realybes šiandien galima panaudoti itin plačiai, beveik kiekvienoje srityje. Netgi švietimo sektoriuje.

IT specialisto manymu, užuot istorijos vadovėliuose pateikus ilgiausią nuobodų tekstą, būtų galima parašyti mažą istoriją, o šalia jos įdėti nuotrauką, iš kurios iškiltų realus vaizdas, rodantis, kaip vyko vienas ar kitas svarbus istorinis įvykis.

„Juk niekas nepamena, kokią pirmą datą ar formulę išmoko, tačiau visi puikiai prisimena, kaip išmoko važiuoti dviračiu! Jeigu mes kuriame nuobodžią mokymosi programą ir vaikams liepiame mokytis viską atmintinai, sulaukiame tik trumpalaikių rezultatų“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot jo, trumpoji atmintis leidžia atsiminti visą informaciją tik vieną dieną. Po savaitės liks tik apie 10 proc. informacijos, o po mėnesio neatsiminsime nieko.

A. Bertašius pateikia pavyzdį, jog jau dabar turizmo sektoriuje yra naudojama technologija, kuri leidžia priėjus prie pastato savo telefone pamatyti visą jo istoriją: kas ten gyveno, kaip keitėsi per dešimtis metų.
„Kita šios technologijos pritaikoma sritis – medicina. Kai ketvirtadalis veido yra sužalota, jis deformuotas arba visiškai sutrupinta ranka, tada kūno dalys būna praradusios tikrąją formą. Tokiu atveju papildytoji realybė sugeneruoja vaizdą, kuris leidžia pamatyti, kur turėtų būti kaulai, ir, sudėjus plokšteles, galima atlikti daug tikslesnes operacijas“, – pasakoja A. Bertašius.

Paklaustas, ar realu neilgai trukus pritaikyti papildytąją realybę mokyklos vadovėliuose, A. Bertašius sako, jog viskas priklauso nuo noro pritaikyti ir prisijaukinti naująsias technologijas.

„Visai neseniai vedžiau seminarą apie tai, kaip galima panaudoti virtualiąją realybę švietimo sistemoje. Per klausimų sesiją pirmas klausimas, kurį išgirdau: „Ar tai brangu?“ Tikrai ne – akinius, kuriais mes nusikeliame į kitą pasaulį, galima įsigyti vos už 2 eurus. Didelių investicijų ar daug papildomų žinių nereikia, o rezultatas gali būti stulbinantis“, – tvirtina Arnas.

Daugiau nei pusė specialybių išnyks

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien yra viena pagrindinių technologijų ir kūrybiškumo temų. Panašu, kad egzistuoja dvi vyraujančios nuomonės šiuo klausimu: dirbtinis intelektas kaip ateitis arba kaip grėsmė mūsų visų saugumui. Pasak A. Bertašiaus, išties dirbtinis intelektas yra elementari matematika: daugybė formulių specifine seka, kurios gali keisti savo koeficientus ir dėl to priimti sprendimus, pamatyti šablonus, struktūras.

„Jeigu norime, kad dirbtinis intelektas išspręstų pasirinktą problemą, svarbu, kad ji aiškiai būtų formuluojama, koks pagrindinis tikslas ir į ką atsižvelgiama šio tikslo siekiant. Jei yra aiškiai iškelti tikslai, kur atsižvelgta į svarbiausius komponentus, laikomasi vertybių ir žmogaus gyvybė vertinama, tada visi rezultatai bus gana neblogi ir robotai nenorės sunaikinti žmonių“, – juokiasi IT specialistas.

A. Bertašiaus teigimu, šiandien nenorintiesiems, kad apie juos rinktų informaciją, darosi sudėtinga gyventi.

Dirbtinis intelektas jau dabar pakeitė nemažai nekvalifikuoto darbo, bet, anot A. Bertašiaus, dėl to, kad žmonės neteks pragyvenimo šaltinio, nereikėtų bijoti, nes vis atsiranda naujų specialybių.

„Jeigu manote, kad jūsų specialybė išnyks, pasiruoškite tam iš anksto. Dabar itin aktualus mokymasis visą gyvenimą. Mokymosi metodai kinta, todėl kuo toliau, tuo lengviau bus persikvalifikuoti. Naujos technologijos reikalauja naujų sprendimų“, – akcentuoja pašnekovas.

Arnas skaičiuoja, kad iki 2050 metų nebeliks 60 proc. dabar esančių specializacijų. Bet jis siūlo prisiminti, kiek specializacijų, kurios dabar yra itin populiarios, atsirado per pastaruosius penkerius metus.

Informacija kaip ant delno

Be kone visą laiką atėmusių studijų, A. Bertašius, bendradarbiaudamas su verslu, nuolatos vykdo vaizdų apdorojimo projektus. Dalies projektų sako atsisakydavęs dėl nesutampančio požiūrio.

„Jei aš matau, kad technologija gali būti panaudota prieš žmoniją, tokių projektų nesiimu. Čia asmeninis mano, kaip programuotojo, etinis kodeksas. Technologijos turi padėti žmogui spręsti problemas, o ne jas kurti“, – pabrėžia A. Bertašius.

Prakalbus apie programuotojų etiką, A. Bertašius prisiminė „Cambridge Analytica“ skandalą, kai buvo nusavinti dešimtys milijonų „Facebook“ naudotojų profilių. Tai privertė visus kritiškiau vertinti socialines medijas ir kitas programėles. „Cambridge Analytica“ atveju buvo sukurta speciali programėlė, kuri pasisavino 270 tūkst. žmonių duomenis su leidimu prieiti prie jų draugų informacijos. Iš viso buvo nusavinta beveik 87 milijonai profilių, kuriuos siekta segmentuoti, pasižiūrėti, kokie yra jų požiūriai, ir taip daryti įtaką rinkimų kampanijose.

„Šiuo atveju duomenims rinkti buvo specialiai sukurta programėlė, bet tai galime daryti ir be papildomų įrankių. Atsidarę bet kurio žmogaus profilį socialiniuose tinkluose mes jau galime susidaryti įspūdį apie tą žmogų: ką jis veikia, kokie jo ryšiai su kitais žmonėmis, kas jo artimieji, su kuo daugiausia leidžia laiko. Šitaip mes, neturėdami jokių intencijų, galime išanalizuoti duomenis ir susidaryti vienokį ar kitokį vaizdą“, – aiškina Arnas.

Kokių veiksmų galime imtis, kad mūsų duomenys būtų saugūs?

Arnas pataria internete informaciją apie save pateikti suvokiant, kad prie jos prieigą turės visi norintieji. Tiesa, dabar naujasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) neleidžia rinkti informacijos apie mūsų elgesį internete ir kitų mus identifikuojančių duomenų: religinių pažiūrų, profsąjungų, biometrinių duomenų, su genetika, medicina susijusios informacijos. Bet, anot Arno, nepaisant BDAR, internete reikėtų pateikti tik tą informaciją, kurią nori, kad žinotų kiti. Ji neturi būti labai asmeniška.

Aukščiau nei logika

Pasak informacinių technologijų specialisto, šiandien visi, kas naudojasi skirtingomis mobiliosiomis operacinėmis sistemomis, yra identifikuojami. Žmonėms, kurie nenori, kad apie juos rinktų informaciją, darosi sudėtinga gyventi. Anot jo, nepriklausomai nuo to, ar mes duodame prieigą, ar ne, kompanijos žino ir analizuoja duomenis, kad kiti vartotojai, kurie duoda visas prieigas, galėtų maksimaliai pasinaudoti sukuriamu informacijos lauku.

„Bet ar tai yra blogai? Čia kiekvienam reikia pasvarstyti. Kas yra internete, viskas gali būti prieinama. Tik reikia pagalvoti, kiek kažkas yra suinteresuotas sumokėti tūkstančių ar milijonų, kad įsilaužtų ir patikrintų visus duomenis. Tad geriau telefono galerijoje neturėti kompromituojančių nuotraukų“, – šypteli A. Bertašius.

Jis svarsto, kad nežinia, ar dėl įvykusių duomenų nutekėjimo skandalų, ar dėl asmeninės patirties, bet panašu, kad vartotojai darosi sąmoningesni technologijų vartojimo atžvilgiu. O jų kūrėjai – kūrybiškesni. Kuriamos programėlės ir technologijos kasdien pralenkia pačios save.

Arnas sako, jog jam labai patinka A. Einšteino žodžiai: „Su logika nueisi iš taško A į tašką B, o su kūryba gali nueiti visur.“ Jo manymu, tai labai gili mintis, kuri leidžia panagrinėti kūrybiškumo svarbą moksle.
„Jeigu mes turime tik logiką, gal ir prigaminsime daug dalykų, bet iš kur tada atsiras naujovės, inovacijos? Kūrybiškumas leidžia rastis naujam funkcionalumui, požiūriui ir, be abejonės, yra labai reikalingas“, – pabrėžia IT specialistas.

Pradėjo nuo darbo viešbutyje

Panevėžį ir šeimą A. Bertašiui teko palikti labai anksti – vos baigęs septynias klases gabus vaikinas mokytis savarankiškumo išvyko į Kauno technologijos universiteto gimnaziją. Arnas juokiasi, jog išties tik dėl laimingo atsitiktinumo jis pasuko mokslo ir technologijų keliu. Aplinkybės susiklostė taip, kad baigęs mokyklą įsidarbino viename iš Ispanijos viešbučių, o laisvu metu tiesiog mėgavosi ispaniška saule ir siesta. Tačiau, anot jo, kiekvienas darbas yra neįkainojama patirtis ir šią jis labai vertinantis.

„Tame darbe sutikau ir savo draugę, nuostabų žmogų, bet tuo džiaugsmas ir pasibaigia, nes tai nebuvo mano svajonių darbas ir aš jam netikau. Gal netgi iššvaisčiau per daug laiko, nes jei išsikalbėjus su klientais pasakydavau apie savo norą kurti technologijas, jie nesuprasdavo, ką aš čia apskritai veikiu“, – prisimena Arnas.

Vieną dieną, darbuodamasis viešbutyje, jis susimąstė, kad laikas imtis pokyčių. Tad grįžo į Lietuvą ir pasuko tiesiai į VGTU elektronikos sektorių. Kaip pasakoja Arnas, metai, kuriuos jis praleido Ispanijoje, nesumažino gebėjimų ir noro, tad dabar gali džiaugtis atradęs savo vietą.

„Aš siūlyčiau visiems daryti tai, kas tuo metu atrodo įdomu. Išbandydami kuo daugiau įvairių dalykų, geriau suprantame, kuriuo keliu toliau norime eiti“, – įsitikino A. Bertašius.

 

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų