P. Židonio nuotr.

Į teatrus renkasi kaukėta publika

Į teatrus renkasi kaukėta publika

Istorija pasakoja, kad su antikos laikais siejamoje teatrų gyvavimo pradžioje artistai vaidindavo tik su kaukėmis. Dabar, prabėgus tūkstantmečiams, gyvenimas pasisuko taip, kad į spektaklius ir koncertus su kaukėmis renkasi nebe menininkai, o žiūrovai.

Prieš spektaklius paleidžiami įrašai primygtinai primena, kad kaukių nevalia nusiimti, o taisyklę sulaužęs teatro lankytojas sulaukia prisistatančių tvarkdarių.

„Iš pradžių kiek priešinęsi lankytojai prie kaukių jau įprato, kaip ir įprato laukti eilėse, kol bus patikrinti galimybių pasai. Per pusantro mėnesio neįleidome tik vienos jo neturėjusios žiūrovės“, – pasakoja Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė.

Toji žiūrovė buvo atvykusi iš kito miesto ir atsivežusi ne galimybių pasą, o kitą atspaustą dokumentą. Anot direktorės, buvo ir keli bilietus į renginius nusipirkę panevėžiečiai, atėję be paso. Tačiau šiems reikiamus dokumentus greit atvežė artimieji, tad už durų palikti nebuvo.

„Galimybių pasus tikriname griežtai, tad būna, kad išsirikiuoja ilgos laukiančiųjų eilės. Nepyksta žmonės dėl jų, supranta, kad tai – dėl visų mūsų saugumo“, – tvirtino S. Myškienė.

Nors dar vėlyvą pavasarį Panevėžio kultūros įstaigos guodėsi išgyvenančios visišką štilį, bilietų neišpirkdavo netgi į populiarių atlikėjų koncertus ir juos tekdavo atšaukti, dabar, pasak Bendruomenių rūmų vadovės, panevėžiečiai sugrįžta į sales.

Anot S. Myškienės, rugsėjo viduryje prasidėjęs kultūrinių renginių uždarose erdvėse sezonas kaip niekad aktyvus.

„Tikrai žmonės gausiai lanko visus mūsų renginius, bilietus išperka iš anksto. Iš to suprantame, kad panevėžiečiai pavargo nuo uždaro pandeminio gyvenimo, išsiilgo renginių“, – mano direktorė.

„Juokaujame, kad dėl vykstančių statybų atsidūrę apkasuose ir patys triūsiame kaip kurmiai“, – sako Bendruomenių rūmų direktorė S. Myškienė. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

„Juokaujame, kad dėl vykstančių statybų atsidūrę apkasuose ir patys triūsiame kaip kurmiai“, – sako Bendruomenių rūmų direktorė S. Myškienė. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Neliko šokių

Visgi miesto Bendruomenių rūmuose kur kas tyliau, nei būdavo prieš pandemiją. Dėl jos kol kas teko atsisakyti Panevėžyje buvusių populiarių vakaronių su šokiais.

„Būdavo įprasta, kad vakaronių mėgėjai atsineša vaišių, bendrauja, linksminasi, šoka. Deja, šokant neišlaikomas atstumas, tad tokių vakaronių neberengiame“, – teigė S. Myškienė.

Pandemija kirto kaimyninio Kupiškio kultūros centrui. Jį teko uždaryti kovidu apsikrėtus būriui darbuotojų. Panevėžio bendruomenių rūmuose šį rudenį virusas užklupo tik vieną darbuotoją. „Labai saugomės, valytojos patalpas valo, dezinfekuoja ištisą dieną, ne tik neprisėsdamos, bet ir neatsipūsdamos. Labai daug darbo turi visas mūsų kolektyvas. Juokaujame, kad dėl vykstančių statybų atsidūrę apkasuose ir patys triūsiame kaip kurmiai“, – sako S. Myškienė.

Publika atjaunėjo

Žiūrovų stygiumi nebesiskundžia ir Panevėžio muzikinis teatras. Jo atstovas ryšiams su visuomene Gintaras Kerbedis patikino, kad paties teatro sukurti muzikiniai vaidinimai sutraukia pilnutėles sales. Anot jo, jei nebūtų ribojimų, salės būtų ir perpildytos.

„Tiesą sakant, rodyti mūsų sukurtą spektaklį nepilnai salei teatrui būtų gana nuostolinga. Nebūtų už ką scenos meistrams išmokėti honorarų“, – teigė G. Kerbedis.

Jis atkreipęs dėmesį, kad keičiasi teatro lankytojai – publika atjaunėjo.

„Neseniai rodėme spektaklį „Vienos kraujas“ ir matėme tarp kaukėtų lankytojų jaunų vyrų su varlytėmis po kaklu“, – pasakojo teatro atstovas.

Kovido virusas į šį teatrą buvo įsimetęs pavasarį. Keletas darbuotojų susirgo, bet ligos protrūkio pavyko išvengti.

Pas lėlininkus važiuoja ne tik vietiniai

Dėl klastingojo viruso teko uždaryti Kauno lėlių teatrą. Jų kolegos Panevėžio lėlių vežimo teatre dirba išsijuosę. Į Panevėžio lėlininkų, anot jų vadovo Antano Markuckio, vaidinimus renkasi ne tik vietiniai, bet ir važiuoja žiūrovai kone iš visos Lietuvos.

„Šiais metais jau parodėme daugiau nei 140 vaidinimų. Manau, iki metų galo bus parodyti visi 200“, – skaičiavo teatro vadovas.

Dar vienam Panevėžio teatrui „Menas“ didelė paspirtis – kultūros pasas, moksleiviams suteikiantis galimybę nemokamai aplankyti kultūrinius renginius.

„Pirmos rudens savaitės mūsų teatro salėje buvo kiek tuštesnės, bet dabar žiūrovų jau nemažai sulaukiame“, – tvirtino teatro direktoriaus pavaduotoja kultūrai Neringa Stašytė.

Šio teatro kolektyvą virusas buvo prigriebęs pačioje pandemijos pradžioje. Tuomet persirgo bene pusė kolektyvo.

Panevėžio lėlininkai dirba išsijuosę: net ir per pandemiją į jų spektaklius suvažiuoja publika iš įvairių šalies kampelių. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Panevėžio lėlininkai dirba išsijuosę: net ir per pandemiją į jų spektaklius suvažiuoja publika iš įvairių šalies kampelių. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Nustebino mokytojai

„Žinia, pandemija išgąsdino ir mus, kuriančius žmones, ir mūsų kūrybos vartotojus. Juoba kad nežinoma, kokį dar, susijusį su pandemine situacija, trečiadienio nutarimą priims Vyriausybė. Pastebėjome, kad teatras sulaukia ir kiek mažiau žiūrovų, o ir bilietai į spektaklius dažnai perkami spektaklio rodymo dieną“, – neslėpė valstybinio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus.

Ir jis atkreipęs dėmesį, kad teatrą lankanti publika atjaunėjo.

„Tas visai suprantama. Visais laikais vyresnieji ir atsargesni, ir, sakyčiau, atsakingesni“, – svarsto A. Venckus.

Anot jo, dabartiniu metu teatre vykstantys ne vien spektakliai, bet ir kitos kūrybinės teatro akcijos sutraukia nemažai žmonių. Vis dėlto jų vis tiek mažiau nei iki pandemijos.

Kaip visur, taip ir šiame teatre, anot vadovo, laikomasi reikalavimų ateinant parodyti galimybių pasą, teatro pastate privaloma dėvėti kaukes.

„Dėl galimybių paso turėjome problemų tik per Mokytojų dieną. Dideliam mano nustebimui jo neatsinešė keli pedagogai. Jie ir nebuvo įleisti į šventę“, – pasakojo A. Venckus.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų