-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Unikalių idėjų nestokojantys kūrėjai panevėžiečiams ir teatrui jau rytoj įteiks išskirtinę muzikinę dovaną.
Beveik Panevėžio širdyje, prie Aleksandro statulos dar paauglystėje vienas kitą atradę muzikantai iš karto suprato, jog kalba ta pačia kalba ir žvelgia ta pačia kryptimi. To pakako, kad muzikinėje Lietuvos padangėje sužibtų naujas, unikalus ir progresyvus duetas.
„Išgirdusi, jog Jokūbas prie Aleksandro skulptūros groja man pažįstamą dainą, tiesiog prisėdau kiek atokiau jo pasiklausyti“, – pirmąją pažintį su scenos partneriu mena Goda.
Tiesa, dueto kelionė į sudėtingą muzikinių improvizacijų pasaulį prasidėjo jau kiek vėliau. Bėgo laikas, talentingi jaunuoliai vis susitikdavo tam, kad sujungtų bendras mintis ir jėgas muzikiniams projektams, aktyviai dirbo prie muzikos, ir tik po šešerių metų kartu pasiryžo išleisti debiutinį albumą.
G. Sasnauskaitė ir J. Tulaba niekuomet nevengė kiek sudėtingų, bet kartu ir neįkainojamų patirčių. Tad ir idėja švęsti J. Miltinio dramos teatro renesansą jaunuoliams pasirodė puiki galimybė parodyti, ką sugeba.
Tiesa, prie muzikinės renginio dalies vairo tiek Jokūbas, tiek Goda stojo visai atsitiktinai. Jaunosios kartos režisierius, vilnietis Augustas Gornatkevičius pakvietė Jokūbą kartu statyti sensacingą spektaklį „Roberto Zucco“, kuris jau šį savaitgalį žiūrovams bus pristatytas J. Miltinio dramos teatre.
Jokūbas buvo atsakingas už muziką, skambėsiančią per spektaklį, tačiau labai greitai suprato, jog vien tuo kompozitorius neapsiribos.
„Kuriant muzika spektakliui atsirado savotiškas popelementas ir aš tiesiog nebenorėjau jo paleisti. Nusprendėme, jog būtu labai šaunu, jei pavyktų sukurti muzikos albumą, panaudojant vien kiek patobulintą teatro muziką“, – apie netikėtai gimusią idėją pasakoja Jokūbas.
Tokiam projektui neabejinga liko ir „Eurovizijos“ pusfinalių didžiausiu atradimu praminta G. Sasnauskaitė-Godo, nusprendusi, jog pats metas atiduoti duoklę miestui, kuriame bėgo nerūpestinga vaikystė, ir bent trumpam grįžti prie savo šaknų.
„J. Miltinio dramos teatras – tai miesto širdis. Tai tvirtovė, kuriai neabejingi Panevėžio kūrėjai. Tad ir man norėjosi bent krisleliu prisiliesti prie tos ore tvyrančios chemijos“, – apie pasirinkimą tapti unikalaus muzikinio projekto dalimi pasakoja Goda.
Atlikėja sako pastebinti, jog didieji Lietuvos miestai tarsi skęsta renginių gausoje, o publika netgi kiek išlepo. O mažesniuose miestuose kokybiškų renginių nėra daug. Jai norėjosi šią klaidą ištaisyti, pirmiausia – savo gimtajame mieste.
Jaunuolių idėja patikėjo naujieji J. Miltinio dramos teatro vadovai – būtent jie ir pasiūlė muzikantams po J. Gornatkevičiaus spektaklio premjeros užpildyti teatro erdves kokybiška muzika.
Tiek Goda, tiek Jokūbas įsitikinę, jog apie šiuo metu teatre vykstančius pokyčius reikia kalbėti garsiai.
„Teatras pasikeitęs ir jis pasiruošęs ištaisyti praeities klaidas. Jis patikėjo savo erdves jauniems kūrėjams – jau tai yra pagirtina. Dabar žmonėms reikia pasitikėti teatru ir palaikyti. Juk jį kuruoja ne kas kitas, o teatre likę žmonės, ne kokie varžteliai, kuriems išklibus, labai paprasta pakeisti kitais“, – sako Goda.
Jai pritaria ir J. Tulaba. Vaikinas tikras, jog naujieji teatro vadovai sugebės reabilituoti J. Miltinio dramos teatro vardą.
„Manau viskas, ko trūksta teatrui, kad jis iškiltų, žmonių pasitikėjimas. Mes turime duoti laiko permainoms įgyvendinti. Šis teatras tikrai galėtų tapti traukos ir kultūros centru“, – neabejoja jaunasis kompozitorius.
Po spektaklio dovanodami žiūrovams nemokamą atvirą koncertą J. Miltinio dramos teatro fojė, muzikantai sako norintys parodyti, kad teatro žmonių darbas matomas ir vertinimas.
„Kuo daugiau vienas kitą įkvėpsime veikti, tuo gyvesnis mūsų miestas bus“, – įsitikinusi Goda.
Unikaliame koncerte klausytojai išgirs Jokūbo Tulabos kūrinių spektakliui aranžuotes, interpretuotas būrio jaunų, gimtajam miestui ir jo teatrui neabejingų panevėžiečių muzikantų. Scenoje pasirodys ne tik Goda su Jokūbu, bet ir muzikinio televizijos projekto „X Faktorius“ nugalėtoja Giedrė Vokietytė, atlikėja Marija Žilinskaitė, Rimgailė Knapkytė, charizmatiškasis Šarūnas Kizla.
Muzikiniai kūriniai, nuskambėję koncerte, suguls skaitmeniniame albume, už kurį surinktos lėšos bus skiriamos J. Miltinio dramos teatrui.
Toks pasirinkimas, pasak Godos, neatsitiktinis. Paaukotos lėšos, G. Sasnauskaitės teigimu, paskatintų teatrą savarankiškai kurti aukšto kalibro meną. Toks, pasak muzikantų, ir yra J. Gornatkevičiaus spektaklis „Roberto Zucco“.
„Neketiname sustoti vien ties Panevėžiu. Norime įrodyti ir kitų miestų publikai, koks puikus rezultatas gali išeiti, kai talentingas režisierius ir aktoriai suvienija jėgas su gerų idėjų nestokojančiais panevėžiečiais artistais“, – sako Goda.
Goda ir Jokūbas džiaugiasi, jog jų santykis su gimtuoju miestu nenutrūko net ir gyvenimą kuriant sostinėje. Jie sako puikiai besijaučiantys, turėdami galimybę tapti Panevėžio kultūrinio gyvenimo dalimi.
„Čia užaugo mano tėvai, seneliai, aš visą vaikystę praleidau čia. Visada gera grįžti, ir visada jaučiuosi čia laukiamas“, – sako Jokūbas.
Bent trumpam sugrįžusi į Panevėžį puikiai jaučiasi ir Goda, nors pripažįsta, jog augdama viename iš daugiabučio kiemų turėjo išmokti taikytis prie jo diktuojamų, kartais jai sunkiai suprantamų taisyklių.
„Kiekvienąkart grįžusi į Panevėžį susitinku su visais man brangiais žmonėmis, aplankau Dailės, Fotografijos galerijas, vaikštau parkais ir kvėpuoju grynu oru. Man čia gera, jauku. Laikas teka ramiau“, – teigia Goda.
Dabar mergina pastebi kur kas daugiau Panevėžio veidų ir supranta, jog gyvenimas neapsiriboja vien daugiabučio kiemu, kaip ji manydavusi vaikystėje.
„Man šis miestas kiek fantasmagoriškas. Kartais pamėkliškas, kartais vaikiškai naivus. Tik išvykusi iš Panevėžio pradėjau į viską žvelgti kiek kitokiu žvilgsniu, ir pagaliau supratau, kad ne viskas jame taip, kaip buvo mano kieme“, – šypsosi G. Sasnauskaitė.
Goda ir Jokūbas nesutinka, jog Panevėžys atspindi merdinčio miesto vaizdą. Sako, jog norint kažką pakeisti būtina pradėti nuo savęs.
„Jeigu tave kažkas domina – domėkis, burk mąstančius taip, kaip tu, organizuok renginius ar junkis prie bendruomenės, kuri tai jau daro. Sustoti viename taške – lygu dumblėti“, – įsitikinusi G. Sasnauskaitė.
Pasak atlikėjos, labai dažnai jaunam žmogui, negavusiam tokių sąlygų, kokių jis reikalavęs, visi aplinkiniai tampa priešai ir jam mieste tampa nemiela gyventi.
„O ar jis sąžiningai pats bandė tas sąlygas susikurti? Jeigu žmogaus niekas nedomina, niekuo jam ir negalėsi padėti, kol pats nepradės ieškoti“, – mano Goda.
