Teatras keliasi į teismą

Sekundė
Sekundė
Kultūra
2017.03.16 10:51

Bene pirmą kartą Lietuvoje teatras persikelia į teismą. Panevėžio miesto apylinkės teismo rūmų posėdžių salėje bus rodomas Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis „Mergaitės svajonė“ – šešiolikametės mergaitės gyvenimo istorija.

Kaip teigia teatro vadovas, šio spektaklio režisierius Linas Marijus Zaikauskas, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras rengiasi išskirtiniam projektui – „Russia Today”. Tai spektaklių ciklas, kuris iš tradicinės teatro scenos žengia į neįprastas spektaklių realizavimo erdves – teismo salę, restoraną ir net Panevėžio moterų kalėjimą. Pagrindinė numatomų spektaklių tema – pasipriešinimas propagandai, lydinčiai mus kiekvieną dieną.

Teismo pirmininkė Virginija Svirplienė, uždegusi žalią šviesą šiam projektui, kartu su spektaklio režisieriumi L. M. Zaikausku sutarė, kad tai abipusiai naudingas projektas, atveriantis neįprastą erdvę teatro bendruomenei, per režisuotą gyvenimišką situaciją ir teismo procesą iškeliantis ir nagrinėjantis šių dienų realijas.

„Teismas tampa vis labiau atviras, siekia visuomenės pasitikėjimo, nešališkų, kompetentingų ir suprantamų žmogui teismo sprendimų, jų išaiškinimo ir kuo skaidresnio teismo darbo. Teismas drąsiai įsijungė į šį projektą, suteikdamas savo patalpas. Visi susidomėję neįprasta spektakliams aplinka, galbūt nebuvę teisme žmonės turės galimybę įtaigiai pažiūrėti spektaklį – teismo posėdį, pasijusti teismo proceso dalyviu“, – sakė Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja Daina Vaidachavičienė.

„Teatras nori priartėti prie hiperrealizmo, kuomet aplinka, kurioje vyksta spektaklis yra ne butaforinės dekoracijos, bet priešingai – tikros sienos, tikri teismo suolai, teisėjo tribūna. Tai žiūrovui leidžia įsijausti ir visais pojūčiais išgyventi spektaklį. Jis mato – aktorė prieš pat jį. Jis girdi. Monologui nereikia papildomų mikrofonų, nes erdvė – kamerinė. Jis jaučia, kad šalia esantys žiūrovai, tai lyg teismo salėje sėdintys liudytojai. Jis užuodžia senus medinius suolus ir naujai perdažytas sienas, jau girdėjusias šimtus bylų. Tai ir yra hiperrealizmas – naikinti ne tik vadinamąją ketvirtą scenos sieną, bet naikinti visas įmanomas ribas ir žiūrovą įtraukti į spektaklį, tapti jo funkcionuojančia dalimi“, – sakė režisierius L. M. Zaikauskas.