P. Židonio nuotr.

Tarpukario tragedijos detektyvas

Panevėžyje įsikūrusios gyventojų bendruomenės sukurtas filmas apie istorines miesto senąsias kapines peraugo į tikrą detektyvą.

Nors filmo kūrėjai surinko medžiagą, kad jose amžino poilsio atgulęs agronomas savo šeimą nužudė ir pats nusižudė gelbėdamas juos nuo artėjančių nacių, senosios kartos panevėžiečiams žinoma visai kitokia šios tragedijos versija.

Šioji byloja apie anais laikais Panevėžyje gerbiamo žmogaus tragišką baigtį prasilošus kortomis.

Senosiose Panevėžio kapinėse kuklus kryžius žymi tarpukario agronomo Kazio Kubiliaus, jo žmonos Elenos ir sūnaus Arvydo kapavietę.

Nurodyta mirties data – 1938-ųjų gruodžio 5-oji – tarsi užuomina į šeimą ištikusią tragediją. Nužudęs žmoną ir sūnų, tądien nusižudė ir pats K. Kubilius.

Panevėžyje įsikūrusios bendruomenės „Už upės“ artėjant Vėlinėms pristatytame filme „Ir skaitome neparašytą laišką ainiams“ pasakojama, jog tokiam klaikiam žingsniui – išžudyti šeimą ir pačiam nusižudyti – K. Kubilius ryžosi pabūgęs Europoje prasidėjusių žydų pogromų bei nujautęs būsiantį holokaustą. Esą baimintis jis tikrai turėjęs dėl ko, nes buvo vedęs žydų tautybės moterį.

Visgi tokia filme papasakota versija apstulbino senosios kartos panevėžiečius.

Visą straipsnį skaitykite lapkričio 13 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.