V. Pečinino nuotr.

Tarp tūkstančių protestantų prie Seimo ir panevėžiečiai

Tarp tūkstančių protestantų prie Seimo ir panevėžiečiai

Tūkstančiai žmonių antradienį užplūdo Seimo prieigas protestuodami prieš Vyriausybės planuojamus ribojimus imuniteto koronavirusui neturintiems ar nesitestuojantiems žmonėms. Tarp jų – šluotomis ir šepečiais apsiginklavusių panevėžiečių būrys.

Panevėžiečio Rimanto Kielos teigimu, į mitingą iš Aukštaitijos sostinės išvažiavo du pilni autobusai – 54 ir 17 vietų, taip pat daug buvo vykusių savarankiškai, asmeniniu transportu. Prie panevėžiečių prisijungė žmonės iš Pasvalio ir Biržų krašto.

R. Kiela sako, jog kraštiečiai su kitais susirinkusiais protestavę prieš gyventojų segregaciją, priverstinį skiepijimą ir testavimą.

„Mūsų šūkis „Išvalykim Vyriausybę ir Seimą nuo dulkių ir purvo. O kokios ten dulkės ir dulkiai, jie patys turi suprasti“, – kalbėjo R. Kiela.

Į Seimą neįleido

Panevėžietis teigė su dar maždaug 20 žmonių turėjęs leidimą įeiti į Seimo rūmus, tačiau į posėdžių salės balkoną, iš kurio stebimas seimūnų darbas, pateko tik pusė jų.

„Apsauginis mūsų nebeįleido motyvuodamas, jog gavo skambutį, kad Seimo valdyba ryte priėmė nutarimą ir jokių pašalinių, išskyrus žiniasklaidą, negali būti. Niekas iš mūsų nenorėjo ten trypti ar šūkauti, tik gyvai stebėti balsavimą“, – pasakojo R. Kiela.

Seime vakar buvo teikiamas svarstyti įstatymas, kurį priėmus galimybių paso neturintiems žmonėms būtų nebeteikiamos planinės medicinos paslaugos, tik skubi pagalba, jie neįleidžiami į visuomeninį transportą.

„Ar grįžtam į 1940-uosius, kai žydai buvo uždaryti į getus?“ – piktinosi R. Kiela.

Nors griežti ribojimai nepasiskiepijusiems pradedami taikyti ne vienoje Europos valstybėje, panevėžietis mano, jog Lietuva seka netinkamiausiais pavyzdžiais.

„Ispanija po gyventojų masinių išėjimų į gatves drastišką savo įstatymą atšaukia, Prancūzija turbūt irgi jau mėtosi, nes ir ten šimtai tūkstančių eina į gatves“, – vardijo R. Kiela.

Jo manymu, Vilniuje į protestą susirinko nuo 10 iki 20 tūkst. žmonių.

„Prie Seimo aikštė pilnutėlė, prieigose irgi pilna žmonių, Vilniuje gatvės į centrą buvo neišvažiuojamos, kiek atvykusių į mitingą“, – pasakojo aktyvistas.

Reikalauja atsakomybės už skiepą

Į mitingą savarankiškai nuvykęs panevėžietis Rimas Baranauskas piktinosi, kad Vyriausybės sprendimuose dėl ribojimų neliko logikos, o Konstitucija nebegalioja.

„Turime 13-metę dukrą ir jau sulaukėme skambučio, kad turi atvykti pasiskiepyti. Manęs dar niekas neįtikino pasiskiepyti, mūsų visa šeima nesiskiepijusi. Turėtų kažkas kompetentingas išaiškinti, kas ir kaip yra. O dabar matome prievartą, kad norime ar ne, privalome skiepytis. O žinome atvejų, kai po skiepo blogai baigėsi. Mano teta praėjus po pirmojo skiepo keturioms dienoms mirė“, – pasakojo R. Baranauskas.

Panevėžietis sako labiausiai pasigendantis demokratijos. Jo nuomone, net ir nuo pavojingos ligos negalima versti skiepytis.

Pats tikina neatsisakantis skiepo, tačiau linkęs jo dar palaukti.

„Aiškiai parašyta, kad šita vakcina iki 2023 metų yra eksperimentinė. Negali būti nė kalbos apie priverstinį skiepijimą. Aš neatsisakau skiepytis ir skiepyčiausi, jei daktaras ar koks Seimo narys prisiims atsakomybę už mano sveikatą ateityje. Nesakau, kad blogai padarė pasiskiepiję. Tai buvo jų sprendimas. Bet kodėl mane dabar verčia? Aš galiu ir po metų, ir po pusės pasiskiepyti, jei matysiu, kad viskas kitiems gerai. Bet jei kažkam pasidarys blogai, gi neištrauks to skiepo atgal“, – kalbėjo R. Baranauskas.

Kritikavo galimybių pasą

Nešini tautinėmis, savivaldybių vėliavomis ir plakatais, tokiais kaip „STOP diskriminacijai“, „Šiknon galimybių pasą“, mitingo dalyviai skandavo „Gėda, gėda“.

„Reikia saugoti valstybę, Konstituciją, apginti savo teises, laisvą pasirinkimą, kad nebūtų varžomos mūsų teisės, nesvarbu, ar žmogus nori skiepyti, ar nenori. Galų gale – vakcinavimasis yra dalyvavimas eksperimente“, – BNS sakė protesto dalyvis, 49-erių ūkininkas Ričardas Lekavičius.

„Jei mes deklaruojame, kad esame demokratinė valstybė, tai demokratija turi galioti nuolat, o ne tik rinkimų periodu“, – pridūrė jis.

Grožio paslaugų srityje dirbanti Diana Verikienė tvirtino, kad skiepytis „turi būti laisva teisė rinktis“.

„Atėjau, nes nesutinku, kad valdžia į tautą nežiūri. Turiu omeny vakcinavimą ir žmonių skirstymą – turės ar neturės galimybių pasą. Tai yra neteisinga“, – kalbėjo 51-erių moteris.

Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti nutarimo projektą, pagal kurį numatoma, kad galimybių paso neturintys asmenys nuo rugsėjo vidurio galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų renginiai, viešojo maitinimo įstaigos, ligoninės ir kitos paslaugos.

Kaltina karinio perversmo planais

Prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įrengtos kartuvės, virš jų užrašyta „Vieta Lietuvos išdavikams“. Šalia jų – scena, ant jos mušamas būgnas ir sakomos protesto organizatorių kalbos.

Viena organizatorių, mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė susirinkusiems žmonėms teigė, kad planuojami koronaviruso pandemijos ribojimai segreguoja piliečius, o„valstybingumas yra dideliame pavojuje“.

Ji tokius ribojimus lygino su nacistine Vokietija.

„Naudojamas valstybinis šantažas. Ir ne tik psichologinė, bet ketinama naudoti fizinę ir karinę prievartą“, – kalbėjo A. G. Astrauskaitė.

Ji taip pat pareiškė, kad migrantų krize tik naudojamasi siekiant išplėsti kariuomenės įgaliojimus.

Mitingo organizatorė kalbėjo apie Seimo antradienį neeilinėje sesijoje planuojamą priimti įstatymą, suteiksiantį kariuomenei daugiau teisių ekstremaliosios situacijos metu.

„Tai reiškia, kad šitie kariniai įstatymai bus naudojami prieš lietuvių tautą. Tai reiškia karinį perversmą šalyje“, – tvirtino A. G. Astrauskaitė.

Kiek vėliau ant scenos užlipęs parlamentaras Dainius Kepenis perskaitė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kreipimąsi į valdančiuosius.

„Raginame atsisakyti žmonių gąsdinimo strategijos ir, užuot naudojus skaldančią bei į dvi Lietuvas – pasiskiepijusią ir nepasiskiepijusią – visuomenę dalinančią retoriką, nedelsiant vykdyti adekvačią mokslu ir pozityvia motyvacija grįstą vakcinacijos viešinimo kampaniją“, – kalbėjo politikas.

Mitingo prie Seimo organizatoriai protesto išvakarėse prašyme savivaldybei padidino dalyvių skaičių nuo 1 iki 5 tūkstančių.

Socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, kad akciją organizuoja mokytoja A. G. Astrauskaitė ir viešoji įstaiga „Patriotiški Lietuviai“. Tai ne pirma šios moters rengiama akcija prieš valdžios sprendimus, susijusius su COVID-19 pandemijos valdymu.

Renginio išvakarėse ji ragino žmones ruošti „plakatus, būgnus, švilpynes, jau ir aliuminius puodus, jų dangčius, mažas balėjas, samčius triukšmui, net improvizuotas Egėjo arklidžių šakes mėšlui išmėžti“.

Premjerė rodo į statistiką

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamente žurnalistams sakė, kad protestuotojų šūkiai „yra prasilenkiantys su realybe“, todėl juos komentuoti sudėtinga.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybė turi saugoti daugiau kaip pusės pasiskiepijusių Lietuvos gyventojų interesus.

„Tai tie žmonės taip pat yra tauta ir taip pat turi savo nuomonę apie tai, kokie yra jų interesai ir kaip tie interesai privalo būti apsaugoti. Todėl Vyriausybė prievarta nieko neskiepys – aš dar kartą noriu tai pabrėžti, bet prabanga priimti sprendimą nesiskiepyti tiems žmonėms, kurie tai daro ne dėl medicininių priežasčių, tiesiog kainuos jų kišenei“, – sakė politikė.

Anot jos, iš keliolikos žmonių, mirusių rugpjūčio mėnesį, paskiepytas buvo tik vienas ir tik viena doze.

„Žmonės gula į ligonines dešimtimis kiekvieną dieną, po 30–40 žmonių reikia tiekti deguonį, kad jie galėtų kvėpuoti. 88 proc. tų, kurie gula į ligonines nuo pat birželio pradžios, yra neskiepyti nė viena doze. Jeigu kas nors galvoja, kad į tai galima nekreipti dėmesio, tai yra tų žmonių valia, niekas jų per prievartą neskiepys“, – antradienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Tačiau, pabrėžė premjerė, jei sveikatos sistemai kyla grėsmė, valdžia privalo ją apsaugoti.

 

V. Pečinino nuotraukos

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų