Tarp mokyklų – mokytojų vilionės

Artėjant rugsėjo 1-ajai dalis Panevėžio miesto ir rajono mokyklų vis dar ieško, kas mokys jų vaikus.

Švietimo bendruomenė pažymi, kad pedagogų trūkumo problema tapo aštri kaip niekada – naujų specialistų nesulaukiančios mokyklos juos vilioja vienos iš kitų.

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Aušros Gabrėnienės teigimu, miesto mokykloms dar trūksta vienuolikos mokytojų dalykininkų ir penkių švietimo pagalbos specialistų. Panevėžys atvėręs glėbį laukia lietuvių kalbos, biologijos, fizikos mokytojų, penkių ikimokyklinio ugdymo pedagogų, dviejų meninio ugdymo mokytojų, judesio korekcijos mokytojo, pradinių klasių mokytojo, trijų psichologų, logopedo, specialiojo pedagogo.

„Panevėžyje didelė psichologų problema. Skelbti trys konkursai eiti tas pareigas, ir nežinau, ar mokyklos turi pretendentų. Tuo abejoju, bet tai – visos Lietuvos problema“, – sako specialistė.

Anot jos, psichologų švietimo įstaigose deficitas atsiradęs dėl jiems keliamų reikalavimų. Kad galėtų dirbti mokykloje, šios srities specialistas privalo turėti magistro laipsnį – baigęs bakalauro studijas gali būti tik psichologo asistentu.

Sukasi iš padėties

Vasaros pradžioje į pensiją planavo išeiti 29 Panevėžio pedagogai. Daugiau nei pusė tuščių vietų mokykloms jau pavyko užpildyti.

„Dažniausiai mokytojai viliojami iš vienos mokyklos į kitą arba iš rajono mokyklų jiems mieste pasiūlant geresnius darbo krūvius, geresnes sąlygas“, – mano A. Gabrėnienė.

Ji sako kol kas negirdėjusi, kad į laisvas vietas būtų atėję jaunų, ką tik baigusių mokslus mokytojų. Specialistė spėja, kad naujų specialistų tikrai turėtų sulaukti lopšeliai-darželiai, tačiau abejojo, kad tokių ateitų į mokyklas.

„Jei ir sulauksime naujų specialistų dalykininkų, tokių bus nedaug. Pedagoginės profesijos nėra paklausios“, – svarsto A. Gabrėnienė.

Panevėžio savivaldybė turi specialių programų, galinčių padėti pritraukti į miestą trūkstamų pedagogų. Tačiau, specialistės teigimu, prieš šiuos mokslo metus negauta dar nė vieno prašymo dėl persikėlimo išlaidų į Panevėžį kompensavimo. O konkursas dėl finansinės paramos kremtantiesiems pedagoginius mokslus vyks rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Visgi A. Gabrėnienė neabejoja, kad dalykų mokytojų Panevėžio mokyklos tikrai susiras. Anot jos, dar nėra buvę nė vienų mokslo metų, kad juos tektų pradėti neturint kurio nors dalyko mokytojo. Tačiau ji mato, kad jei situacija nesikeis, mokykloms artėja dar didesnės problemos, mat dauguma mokytojų jau brandaus amžiaus, nemažai daliai artėja pensija.

Sunku konkuruoti atlyginimais

Panevėžio profesinio rengimo centras šiemet į pensiją išlydėjo keturis pedagogus. Jų krūviai padalyti kolegoms. Šioje švietimo įstaigoje per 400 mokinių siekia ir vidurinio išsilavinimo, o apie 700 jaunuolių mokosi tik profesijos.

Profesinio rengimo centro direktoriaus Broniaus Sadulos manymu, nors kol kas įstaigai bendrojo lavinimo pedagogų nereikia, tačiau po kelerių metų tai gali tapti problema, mat dar keliems artėja pensija. B. Sadula viliasi į jų vietas sulaukti naujų specialistų, nors jų surasti sunkoka.

„Pernai atėjo pora naujų žmonių, nebijančių dirbti su jaunimu“, – sako direktorius.

Šie pedagogai yra savo srities specialistai, tik išklausę tam tikrą pedagoginį kursą. Pasak B. Sadulos, didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, kur atlyginimai didesni, tokie žmonės linkę dirbti pagal specialybę, o ne jos mokyti jaunimą. Direktoriaus teigimu, ypač sudėtinga į Panevėžį pritraukti informacinių technologijų profesijos mokytoją.

„Šiems specialistams mokykla negali pasiūlyti tokių atlyginimų kaip verslas“, – aiškina B. Sadula.

Daugiausia trūksta lituanistų

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Inesa Vietienė skaičiuoja, kad vasaros pradžioje rajono mokyklose trūko 11 pedagogų: vieno pradinių klasių mokytojo, dviejų matematikos, po vieną biologijos, chemijos, fizikos, geografijos, istorijos. O daugiausia – trijų – reikėjo lietuvių kalbos mokytojų. Taip pat ieškoma švietimo pagalbos specialistų – logopedo, specialiojo pedagogo.

Rajone veikia 15 mokyklų, tad beveik kiekvienai trūksta po mokytoją.

Apie laisvas darbo vietas tebeskelbiama iki šiol. I. Vietienė svarsto, jog labiausiai tikėtina, kad rajono mokykloms prireikė pedagogų dėl jų kaitos – pereina dirbti į kitas mokyklas, dažniausiai – miesto.

„Rajono mokytojus persivilioja miestas, juk nemaža dalis jų ten ir gyvena, o dirbti važinėjo į rajoną“, – mano specialistė.