-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau gyvenantieji prie abiejų savivaldybių ribos susiduria su įvairiais keblumais, mat Panevėžio rajonas iki šiol nėra patvirtinęs gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų.
Jau dešimtmetį tą bandanti padaryti Savivaldybė tikina, kad pagrindinė kliūtis yra netiksliai savo ribas pažymėjęs Panevėžio miestas. Šis teisinasi, kad tokiai klaidai ištaisyti reikėtų nemažų investicijų, o jų šiuo metu miesto biudžete nenumatyta.
Kaip teigė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, visoje šalyje beliko septynios savivaldybės, kurios neturi patvirtintų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų planų. Viena iš tokių – Panevėžio rajono. Nors nėra nustatyta termino, iki kada savivaldybės privalančios šiuos darbus padaryti, Registrų centras vėluojančiųjų merams šią savaitę pabaksnojo dėl neatliktos pareigos ir dėl to gyventojams galinčių kilti bėdų.
„Jau keletą metų savivaldybėms primename apie neatliktus darbus. Kai nėra aiškių ribų, kyla tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, atsitikus nelaimei ir gyventojams išsikvietus pagalbą, policijai, gaisrininkams ar medikams gali kilti sunkumų surasti nurodytą adresą ir kuo greičiau atvykti į nelaimės vietą“, – teigė M. Samkus.
Dėl netikslių duomenų, kai neaišku, mieste ar rajone gyvenama, žmonėms iškyla problemų deklaruojant gyvenamąją vietą, nustatant žemės sklypų vertę, nuo kurios mokami mokesčiai, o ūkininkams deklaruojant pasėlių plotus ar gaunant išmokas dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Pasak M. Samkaus, yra netgi atvejų, kai sklypas faktiškai yra viename kaime ar gyvenvietėje, bet dokumentuose priskiriamas kitam kaimui. Dėl to kyla problemų registruojant nekilnojamąjį turtą. Taip atsitiko todėl, kad pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, vykstant žemės reformai ir neturint tikslių gyvenviečių teritorijų ribų, tam tikros vietovės pavadinimą dokumentuose žemėtvarkos projektų autoriai ar matininkai įrašydavo savo nuožiūra, remdamiesi nepatvirtintais duomenimis.
„Mūsų tikslas – kad gyvenamųjų teritorijų ir savivaldybių ribos būtų tikslios, nes šia informacija naudojasi ir kitos institucijos. Tai labiau teisiniai dalykai, bet susiję su labai gyvenimiškomis situacijomis. Pavyzdžiui, dabar itin aktualus kelių valymas. Nesant aiškių ribų, gali kilti klausimų, kuri savivaldybė turi valyti kelią, einantį per Panevėžio ir Radviliškio rajonų ribą“, – kalbėjo M. Samkus.
„Pats gyvenau Aukštadvario kaime, kur vieno sklypo riba nukerta Ramygalos kampą. Žmogus gyvena Aukštadvario kaime, bet dalis sklypo priklauso Ramygalos miestui.“
A. Pocius
Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius neslėpė, kad neaiškios rajono ribos – labai sena problema, kurios vis dar nepavyksta išspręsti, nors jau gerą dešimtmetį tos ribos koreguojamos. Daugiausia nesklandumų kilo, kai žmonėms buvo grąžinta žemė. Pavyzdžiui, smetoniniais laikais sklypas priklausė vienam kaimui, tačiau dabar ne tik kaimo pavadinimas pasikeitęs, bet ir jo ribos.
„Žinau, kad būta tam tikrų problemų dėl Stipruolių kaimo. Taip pat buvo neatitikimų bandant Raguvą prijungti prie Užunevėžio kaimo. Pastarojo gyventojai nesutiko būti prijungiami, todėl liko dvi gyvenvietės. Panašių bėdų būta ir koreguojant Ramygalos miesto ribas – ten taip pat greta esančių Garuckų ir Aukštadvario kaimų gyventojai nenorėjo tapti Ramygalos dalimi. Ribos buvo nustatytos senais laikais ir nebeatitinka šių dienų realijų“, – pasakojo A. Pocius.
Jo teigimu, anksčiau tai niekam nekėlė bėdų. Adresai žmonėms buvo suteikti, tad ir specialiosioms tarnyboms juos atrasti nėra sudėtinga. Visgi vicemeras sutinka, kad kai kada gali kilti painiava ir pridaryti bėdų.
„Pats gyvenau Aukštadvario kaime, kur vieno sklypo riba nukerta Ramygalos kampą. Žmogus gyvena Aukštadvario kaime, bet dalis sklypo priklauso Ramygalos miestui. Jeigu dešimties hektarų sklypo dalis patenka į vieną kaimą, kita dalis – į kitą, deklaruojant pasėlius reikia nurodyti jau kaip atskirus plotus, nors iš tikrųjų tai tas pats sklypas“, – apie Panevėžio rajone esančias keistenybes pasakojo A. Pocius.
Panevėžio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Pocius neslepia, kad neaiškios rajono ribos – labai sena problema, kurios vis dar nepavyksta išspręsti. „SEKUNDĖS“ nuotr.
Panevėžio rajono savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėja Svetlana Jerpyliova teigė, kad šiuo metu visos gyvenviečių ribos yra nustatytos, tereikia jas patvirtinti. Tačiau, anot jos, problema ta, kad nepavyksta rasti bendro sutarimo su artimiausia kaimyne Panevėžio savivaldybe. Šioji miesto ribas pasitvirtinusi dar tada, kai nebuvo tikslių geodezinių ir kartografinių matavimų. Dabar Panevėžio miesto riba kerta septynis rajono Savivaldybės gyventojams priklausančius sklypus.
„Pradėjome patys pirmi rengti teritorijų ribų planus, bet paskutiniai tikriausiai juos įregistruosime. Nors visi dokumentai tvarkingi, bet žemėlapyje Panevėžio savivaldybė yra netiksliai pažymėjusi savo ribas. Miesto riba į rajone esančius sklypus įsiterpia vos po metrą ar du, bet dėl šios techninės klaidos negalime pajudėti iš vietos“, – sakė S. Jerpyliova.
Anot jos, vien pernai metais Panevėžio savivaldybės administracijai buvo išsiųsti keturi ar penki laiškai su prašymu Registrų centre ištaisyti ribų žymėjimo klaidas, tačiau iki šios dienos negauta nė vieno atsakymo. Registrų centrui pateikti visi reikalingi dokumentai, bet kol neišspręsti nesusipratimai su miestu, jų negalima teisiškai įforminti.
„Registrų centrui tereikia parašyti bendrą raštą nuo dviejų savivaldybių, kad būtų ištaisytos techninės klaidos“, – aiškino S. Jerpyliova.
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis svarsto, kad klaidų tikriausiai įvėlė Nacionalinė žemės tarnyba. Kai buvo vykdomas koordinačių perskaičiavimas pagal naują sistemą, galėjo būti atliktos skaičiavimo paklaidos, todėl reikėtų patikslinti sklypų koordinates. Tą, pasak architekto, turėtų daryti sklypų savininkai. Tačiau visos pataisos gali būti daromos tik tuomet, kai bus atlikti nauji kadastriniai matavimai, perskaičiuotos ribos ir taškai. O tai reikalauja tiek finansinių, tiek ir laiko sąnaudų.
„Sklypų savininkai to nenori daryti, o Panevėžio savivaldybė tam neturi tiek lėšų. Kita vertus, jeigu žemės klypo savininkai šių klaidų netaiso, Savivaldybė taip pat negali tikslinti duomenų savininkui nesutinkant. Bet jeigu sklypas išties eina per savivaldybių ribas, tuomet turi būti suformuoti du atskiri sklypai – vienas bus registruotas mieste, o kitas – rajone“, – aiškino S. Glinskis.
Pasak skyriaus vedėjo, jeigu tektų tikslinti viso miesto teritorines ribas, tai pareikalautų didžiulių investicijų. Be to, tam reikėtų gauti Vyriausybės nutarimą dėl miesto ribų tikslinimo.
„Problema mums žinoma, bet ji nėra greitai išsprendžiama ir tai reikalauja nemažų lėšų“, – tvirtino S. Glinskis.
