P. Židonio nuotr.

Tarp klebono ir seniūno atsistojo koplyčia

Kelis dešimtmečius buvusios apleistos Raguvos kapinių koplyčios remontui iš Savivaldybės 12 tūkst. eurų išprašęs seniūnas tikisi, kad joje bus aukojamos šv. mišios. Tačiau Raguvos parapijos klebonas atšauna, kad ši koplyčia – visai ne koplyčia, o mauzoliejus, kuriame ilsisi jo pirmtako – XIX a. tarnavusio kunigo palaikai. Mišios, anot dvasininko, mauzoliejuose neaukojamos.

Prieš šiųmetes Vėlines Raguvos seniūno Aurimo Jurevičiaus ir jo pavaduotojo Roberto Grušausko rūpesčiu, iš Panevėžio rajono savivaldybės biudžeto gavus 12 tūkst. eurų, suremontuota šimtametė Raguvos kapinių koplyčia.
Medinės koplytėlės viduje – altorius, išlikę šeši suolai, kokius matome senosiose bažnyčiose, virš paradinių durų – nežinomo šventojo iš medžio drožta skulptūra, o viršuje – saulutės formos kryžius.

Visgi ji nėra kultūros paveldo objektas.

„Dar pernai su pavaduotoju pamatėme, kad visai kiauras šiferiu dengtas koplyčios stogas. Buvo neramu, kad lietaus merkiama koplyčia ims pūti ir anksčiau ar vėliau sugrius“, – pasakojo seniūnas.

Noras išsaugoti Raguvoje koplyčią buvo paskata kreiptis į rajono valdžią pinigų.

Savivaldybės taryba sutiko tam skirti lėšų, už jas sutvarkytas koplyčios stogas, sumontuoti lietvamzdžiai, skarda apkaustyti pamatai.

Raguvos seniūnas Aurimas Jurevičius drauge su pavaduotoju Robertu Grušausku ėmęsi tvarkyti kiaurastogę kapinių koplyčią tikisi, kad joje bus aukojamos šv. mišios.

Ramūs mirusieji

Į penktą dešimtį įkopęs A. Jurevičius mena, kad jo vaikystėje Raguvos kapinių koplyčioje Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis vykdavusios mišios. Kunigai jas aukodavę prie koplyčios altoriaus, o tikintieji melstis rinkdavosi į ją, kurie netilpdavo – būriuodavosi šalia, pačiose kapinėse.

Pasak seniūno, mišios nustotos aukoti apie 1990-uosius.

Kai stojo prie seniūnijos vairo, A. Jurevičius atkreipė dėmesį, kad kapinių koplyčia tapusi sandėliu – jame laikytos šluotos, grėbliai, kastuvai, laistytuvai ir kiti reikmenys, reikalingi kapinių priežiūrai.

eniūno iniciatyva rakandai iš koplyčios iškraustyti, paliktos tik kalvio darbo metalinė kapinių tvorelė, saulutė-kryžius.

„Visai puikios ir tvirtos koplyčios lubos, gerai išsilaikiusios grindys. Jas perdažius, atnaujinus suolus, būtų galima koplyčią atverti“, – planuoja seniūnas.

Jo pavaduotojas R. Grušauskas atkreipė dėmesį, jog koplyčia išliko tokia tvirta ir dėl to, kad jos statybai naudotas Sibiro kedras.

Seniūnijos vadovai teigė žinantys, kad po altoriumi palaidotas Raguvoje tarnavęs kunigas. Tą liudija ir ant altoriaus esantis lenkiškas užrašas, bylojantis, kad 1884 metais čia palaidotas 66-erių miręs kanauninkas Andrius Dulskis. Altoriaus paveikslo piešinys išblukęs.

Ant sienų kabo dveji rėmai, tikėtina, kitados juose būta religinių paveikslų.

Pasiteiravus, gal apie šį seną kapinių statinį yra išlikę legendų, seniūno pavaduotojas šyptelėjo: „Mūsų mirusieji ramūs, gyvųjų negąsdina, tad ir legendos nekuriamos“.

Istoriją apie Raguvą renkantį Petrą Šileiką stebina vietos klebono argumentai, kodėl kapinių koplyčioje negali vykti Mišios. P. Židonio nuotr.

Sutvarkė ne koplyčią, o mauzoliejų

Seniūnijos vadovų lūkesčiams atnaujintoje koplyčioje švęsti mišias bent kol kas pildytis nebus lemta. Tai pabrėžė Raguvos parapijos klebonas Juozas Janulis.

„Tikslių duomenų neturiu, tačiau, mano žiniomis, dar gyvas būdamas kunigas Dulskis Raguvos kapinėse pasistatė sau mauzoliejų, kurį žmonės ir vadina koplyčia. Kaip kiti, būdami gyvi, kapinėse pasistato sau paminklus ir įsirašo savo pavardes, taip ne paminklą, o mauzoliejų pasistatė ir kunigas. Numiręs jame jis ir buvo palaidotas“, – aiškino klebonas.

Anot jo, mauzoliejuose, kuriuose palaidoti paprasti žmonės, kad ir kunigai, mišios neaukojamos.
„Mes, dvasininkai, mišias aukojame tik prie šventųjų palaikų. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus katedroje mišios aukojamos prie Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero karsto. Į šį šventąjį, kaip ir į visus kitus, kreipiamasi užtarimo“, – aiškino kunigas.

J. Janulis pagyrė vietos seniūnijos vadovus, kad šie pasirūpino Raguvos kapinėse stovinčio mauzoliejaus sutvarkymu.

Pasak dvasininko, sutvarkytas statinys galės būti atidarytas ir žmonės ateiti pasimelsti už palaidoto kunigo Andriaus Dulskio vėlę. Už mirusius savo artimuosius klebonas J. Janulis patarė melstis prie jų kapų ar užprašant Mišias bažnyčiose.

Stebisi kunigo argumentais

Kad Raguvos kapinių koplyčioje nevyks mišios, nesuprantama istorinę medžiagą apie šį kraštą renkančiam ankstesniam Raguvos seniūnui, veterinarijos gydytojui Petrui Šileikai.

Jis tikino, jog būdamas vaikas bei paauglys ir pats per mišias patarnaudavęs ankstesniems Raguvos bažnyčios klebonams. Tad gerai menantis, kad kapinių koplyčioje būdavo aukojamos mišios, nors visi kunigai gerai žinojo, kad po jos altoriumi palaidotas kunigas.

Pasak P. Šileikos, niekas ir niekada Raguvos koplyčios mauzoliejumi nevadindavęs.

Iš savo dėdės, kitados Raguvos bažnyčioje tarnavusio zakristijonu, P. Šileika girdėjęs, kad ir Raguvos bažnyčios rūsiuose taip pat yra palaidotų mirusiųjų, bet jų, nors ir nepaskelbtų šventaisiais, palaikai netrukdo bažnyčioje aukoti mišių.