-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
P. Puzino gatvėje ketvirtuoju numeriu pažymėtas namas kadaise priklausė žymiam chirurgui Vitalijui Gusevui, Panevėžio apskrities ligoninėje atlikusiam pirmąsias šalyje širdies operacijas.
Jos nebuvo planinės – medikas gelbėjo į širdį sužeistus žmones, tačiau to meto medicinai, ypač Lietuvos, tai buvo svarbus įvykis, kurį aptarinėjo ir pasaulio medicinos spauda.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad 1917 metų rudenį carinėje Rusijoje įvykus perversmui, po kurio į valdžią atėjo bolševikai, šalyje prasidėjo savivalė.
„Nepasitenkinimui bolševikine tvarka peraugus į pasipriešinimą, prasidėjo pilietinis karas. Šalyje pradėjo trūkti produktų, vyko represijos, žmonės buvo suiminėjami, todėl nemažai gyventojų ryžosi palikti Rusiją“, – kalba istorikas.
Iš šalies pasitraukė daug įvairių specialistų.
D. Pilkausko teigimu, dalis pabėgėlių – nuo kelių šimtų iki tūkstančio – pasiekė ir Lietuvą. Taip Panevėžyje atsidūrė Vitalijus Gusevas, iš Rusijos pasitraukęs 1920-aisiais. Žmogus, Panevėžyje medicinoje padaręs tai, ko iki jo Lietuvoje joks gydytojas nebuvo atlikęs.
Pagal to meto Lietuvos įstatymus, pilietybę galėjo gauti tik po dešimties metų.
Už leidimą gyventi Lietuvoje svetimšaliai tuo metu turėjo mokėti 5 litus. Tiek pat metams kainavo ir leidimas dirbti.
V. Gusevas, turėjęs laikiną leidimą gyventi ir svetimšalio statusą, pradėjo dirbti chirurgu Panevėžio apskrities ligoninėje.
Gyvendamas Panevėžyje, V. Gusevas įsigijo P. Puzino gatvėje medinį namą ir jame atidarė kliniką.
Remiantis to meto miesto spauda, pirmąją privačią V. Gusevo kliniką 1927 metų lapkričio 27 dieną pašventino dekanas Jonas Maciejauskas.
„Atidaryme dalyvavo iki 100 kviestinių svečių, tarp kurių buvo savivaldybės, valdžios atstovai iš Kauno, gydytojai, žinomi miesto inteligentai. Prabangiausioje tuo metu Panevėžio klinikoje numatyta vienu metu gydyti 12 asmenų“, – pasakoja D. Pilkauskas.
Sudėtinga operacija šioje klinikoje kainavo iki 300 litų, o paprastesnė – 100 litų. Diena, praleista klinikoje, buvo įkainota 12 litų, o jei kartu norėjo likti ir šeimos narys – dar 11 litų.
Istoriko teigimu, šioje klinikoje gydėsi daug žinomų panevėžiečių.
Žinoma, kad 1934 metais joje sveikatos sėmėsi ir Panevėžio miesto burmistras Tadas Chodakauskas.
Tuo pačiu metu V. Gusevas toliau darbavosi ir kitose miesto gydymo įstaigose.
Pasak D. Pilkausko, 1930 metais Panevėžio apskrities ligoninės direktorių gydytoją Antaną Didžiulį pakeitė Stanislovas Mačiulis ir jau kitąmet V. Gusevas išėjo iš Panevėžio apskrities ligoninės dėl nesutarimų su ligoninės vadovu. Tuomet jis įsidarbino žydų ligoninėje. Medikas priklausė gydytojų draugijai, kurios nariai aktyviai dalyvavo politiniame miesto gyvenime. Ne vienas gydytojas buvo ir miesto tarybos narys.
Pats V. Gusevas buvo išrinktas į ketvirtąją miesto tarybą 1931 metais, dalyvavo rinkimuose ir 1934-aisiais, tačiau į tarybą jau nebepateko.
V. Gusevas (3 iš kairės pirma eilė).
Į Lietuvos medicinos istoriją V. Gusevas pateko kaip pirmasis šalyje atlikęs širdies operacijas – susiuvo durtines širdies žaizdas.
Pasak D. Pilkausko, iki XIX amžiaus 9 dešimtmečio manyta, kad tokių operacijų negalima daryti, neva jos iš anksto pasmerktos nesėkmei.
Tačiau 1896 metų spaudoje jau rašyta apie sėkmingą operaciją.
„1919 metais pasaulyje buvo atlikta nemažai sėkmingų širdies operacijų, daugiausia Rusijoje ir Vokietijoje, taip pat JAV, Austrijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse. Lietuva šioje srityje vėlavo. Tik atgavus nepriklausomybę 1918 metais, į priekį pažengė ir medicina“, – pasakoja istorikas.
1921 metais visame pasaulyje buvo atliktos vos 535 širdies operacijos.
1926 metų birželio 20-ąją V. Gusevas Panevėžio apskrities ligoninėje atliko pirmąją širdies operaciją. Po jos siūlė sugijo gerai, tačiau visgi po savaitės ligonis mirė nuo gretimų audinių uždegiminių komplikacijų.
„Žmogus operuotas praėjus penkioms su puse valandos po sužeidimo. Keturiasdešimtmetis vyras buvo netekęs daug kraujo. Kaip gydytojas rašė ataskaitoje, pacientas mirė nuo infekcijos“, – vardija D. Pilkauskas.
Antroji operacija, Panevėžio apskrities ligoninėje atlikta 1928 metų gegužės 2 dieną, buvo sėkminga.
Tąkart 32 metų neblaivus batsiuvys susižeidė peiliu ir į ligoninę atgabentas po trečdalio valandos. Jau gegužės 14-ąją pacientas galėjo vaikščioti, o 28-ąją išrašytas iš ligoninės.
Ir batsiuvys, ir prieš jį po operacijos miręs keturiasdešimtmetis, manoma, širdį peiliu susižeidė bandydami nusižudyti.
„Šios operacijos buvo atliktos Panevėžio apskrities ligoninėje, tuo metu vienoje moderniausių Lietuvoje“, – pabrėžia D. Pilkauskas.
Kraštotyrininkė, knygų apie Panevėžio medikus ir mediciną autorė Liudvika Knizikevičienė tvirtina V. Gusevą buvus talentingu tarpukario chirurgu.
Privačioje jo klinikoje P. Puzino gatvėje buvo atliekamos planinės operacijos. Jos manymu, V. Gusevo klinikoje itin didelės operacijos nebuvo daromos, nes ir darbuotojų nebuvo daug.
Pasak L. Knizikevičienės, šioje klinikoje dirbo tik dvi seselės, kurių viena buvo paties gydytojo žmona, ir kelios slaugės.
„Visi, išskyrus vieną slaugę, ir gyveno tame name P. Puzino gatvėje. Pirmame aukšte veikė klinika, o antrajame buvo gyvenamosios patalpos“, – pasakoja Panevėžio medicinos istorijos tyrinėtoja.
O Panevėžio apskrities ligoninėje V. Gusevo atliktos širdies operacijos nebuvo planinės. Jis gelbėjo atvežtus susižalojusius pacientus. Šias operacijas talentingas chirurgas aprašė to meto medicinos žurnale.
„Ne kiekvienam gydytojui vienodai duota. Vienas operuoja sausai, gražiai, o kitam kraujuoja. Medicinoje taip jau yra. O V. Gusevas turėjo talentą“, – mano L. Knizikevičienė.
V. Gusevas laikomas širdies chirurgijos pradininku Lietuvoje.
„Tai labai reikšmingas faktas, kad Panevėžyje dirbo toks chirurgas. Tos operacijos buvo garsios, apie jas rašyta, diskutuota pasaulio medicinos spaudoje“, – sako L. Knizikevičienė.
Medikės teigimu, tarpukariu Lietuvoje net ir po traumos susiūti širdį buvo itin sudėtinga – tokios įrangos, kaip dabar, medikai toli gražu neturėjo.
„Tai, ką darė V. Gusevas, buvo didelis dalykas. Chirurgai juk stengdavosi neliesti širdies, o jis ryžosi ir, galima sakyti, kad abi operacijos buvo sėkmingos, nes širdies siūlė buvo užgijusi, kai pirmasis jo pacientas mirė nuo infekcijos“, – teigia L. Knizikevičienė.
Jos žiniomis, V. Gusevas yra atlikęs ir daugiau širdies operacijų. Kraštotyrininkei medikei žmonės renginiuose yra pasakoję, kad šis gydytojas sėkmingai užsiuvo ir iš Ramygalos atvežtam žmogui greičiausiai per medžioklę sužalotą širdį. Tuo metu jis jau dirbo žydų ligoninėje.
1934 metais V. Gusevas iš Panevėžio persikėlė gyventi į Kauną.
Ir ten įkūrė privačią ligoninę. Istoriko D. Pilkausko teigimu, šią kliniką projektavo vienas garsiausių Lietuvos architektų Stasys Kudokas, kilęs iš Panevėžio krašto.
„Jis toliau nuo gatvės suprojektavo masyvų dviejų aukštų pastatą su erdviu kiemu. Šiame pastate gydytojas su žmona Olga dirbo ir gyveno nuo 1935 metų iki sovietinės okupacijos“, – pasakoja istorikas.
Persikėlęs gyventi į Kauną, chirurgas nepamiršo ir pacientų iš kitur.
D. Pilkauskas pasakoja 1935 metų spalio mėnesio „Panevėžio garse“ aptikęs žinią apie V. Gusevo persikėlimą į Kauną ir klinikos įsteigimą bei nuorodą, kaip į ją nuvykti.
1940 metais į Lietuvą įžengus sovietams, talentingasis gydytojas turėjo pasitraukti į Jungtines Amerikos Valstijas.
JAV leidžiamame lietuviškame laikraštyje „Draugas“ 1941 metų vasarį rašyta apie nuo sovietinės okupacijos pasitraukusius gyventojus. Tarp jų minimas ir V. Gusevas. Taip pat minima, kad jo kliniką Kaune sovietai nacionalizavo.
Kraštotyrininkė L. Knizikevičienė pasakoja skaitydama apie prezidentą Antaną Smetoną aptikusi ir netikėtą faktą.
Kraštotyrininkės teigimu, minima, kad prezidento žentas pulkininkas Aloyzas Valušis prieš pat okupaciją taip pat buvo operuotas V. Gusevo ligoninėje. Neilgai trukus po sudėtingos operacijos su šeima jis irgi traukėsi iš Lietuvos.
„Buvo operuotas būtent V. Gusevo ligoninėje ir į užsienį skubiai pasitraukė iš jos. Net ir prezidento šeimos nariai operuodavosi pas V. Gusevą. Vadinasi, buvo tikrai geras chirurgas“, – svarsto panevėžietė.
P. Puzino gatvėje ketvirtuoju numeriu pažymėtas namas kadaise priklausė žymiam chirurgui Vitalijui Gusevui, Panevėžio apskrities ligoninėje atlikusiam pirmąsias šalyje širdies operacijas.
Iki šių dienų išlikę abiejų jo privačių klinikų – tiek Panevėžyje, tiek ir Kaune – pastatai.
Aukštaitijos sostinėje jis stūkso jau daugybę metų apleistas. Šiai istorinei griuvenai ilgą laiką ieškota pirkėjo.
L. Knizikevičienė mano, kad išvykdamas į Kauną, medikas savo kliniką Panevėžyje veikiausiai pardavė. Ji pati pamena, kad kurį laiką šiame pastate P. Puzino gatvėje dirbo odontologai. Vėliau jame apsigyveno šeimos.
„O dabar stovi apleistas. Rašydama Panevėžio medicinos istoriją, fotografavau šitą pastatą, tuomet dar padoriau atrodė, bet kuo toliau, tuo baisiau. Matyt, taip niekam nereikalingas ir nugrius“, – dėl istorinio medinuko apgailestauja L. Knizikevičienė.
O visgi, medikės nuomone, Panevėžiui derėtų įamžinti ir paties pastato, ir joje dirbusio chirurgo atminimą.
„Mes dažnai sakome: Panevėžyje nieko įdomaus nėra. Bet paieškojus atsirastų, ką turėtume pagarsinti ir prisiminti“, – įsitikinusi miesto šviesuolė.
