DELFI nuotr.

T. Povilauskas: nebėra veiksnio, kuris verstų kainas didėti labai sparčiai

T. Povilauskas: nebėra veiksnio, kuris verstų kainas didėti labai sparčiai

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tvirtina, kad infliaciją šalyje šiemet veiks ne tik energetika, bet ir matematinis bazės efektas. Pasak jo, šiuo metu nebėra veiksnio, kuris verstų kainas sparčiai didėti.

„Nebėra veiksnio, kuris verstų labai sparčiai kainas didėti. Turime šiek tiek silpstančią paklausą, istoriškai yra, kad energetika su 3–6 mėnesių lagu (angl. vėlavimu) pradeda veikti ir kitas kainas „į apačią”. Mes irgi pamatysime į antrą metų pusę tą įtaką”, – trečiadienį pristatydamas SEB banko makroekonomikos apžvalgą teigė T. Povilauskas.
„Energetika yra sumažėjusi, jeigu paklausa mažėja, erdvės konkuruoti atsiranda daugiau, nes vidinių resursų yra kažkiek daugiau. Baigsis istorijos, kaip su maisto kainomis, kad maistas išaugintas už brangius pašarus ir naudoti brangūs energetiniai resursai”, – pažymėjo jis.

Ekonomistas aiškino, kad dabar grūdų kaina yra sumažėjusi ir jeigu bus normalus derlius bei kviečių, miežių ir kukurūzų kaina rudenį nesukils, tai kitų metų makaronai bus pagaminti už mažesnę savikainą ir daug kas bus padaryta pigiau.

„Esant konkurencijos sąlygoms, tai turi vesti į tam tikrą kainų mažėjimą ar bent stabilizaciją”, – tikino analitikas.
T. Povilausko manymu, po antradienį paskelbtų ir techninę recesiją Lietuvoje patvirtinusių pirmojo metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto duomenų nebėra abejonių, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks.

Antradienį paskelbti 2023 metų pirmojo ketvirčio BVP duomenys buvo daug prastesni, negu tikėtasi. Per ketvirtį BVP susitraukė 3 proc., o per metus – net 3,6 proc., pastebėjo ekonomistas.

Vis tik, anot T. Povilausko, pirmas ketvirtis baigėsi daugiau negu prieš mėnesį, o daugelis žmonių nepajuto išskirtinio ekonomikos nuosmukio, nes darbo rinka liko gana stabili, pajamos nemažėjo, o infliacija – lėtėjo.
Ekonomistas taip pat tikino, kad balandžio pramonės įmonių apklausa rodo, jog įmonių dabartiniai gamybos ir eksporto užsakymai yra istoriškai nedideli, o tai įspėja, kad ir antrą ketvirtį pramonės gamyba nedidės. Pasak jo, nedarbas padidės nuo 5,9 iki 6,9 proc.

Analitikas pažymėjo, kad didžiausią įtaką algų augimui metų pradžioje turėjo minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas 15 proc., o vidutinė alga šiais metais bus apie 10,7 proc. didesnė negu prieš metus.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų