-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tai daugiau pramoga nei tikras ūkininkavimas: nors daug vietos neužimantys augalai duoda neblogą derlių, jie dar labiau puošia balkonus ar terasas.
Kaip turbūt jau supratote, svyrantieji pomidorai turi ne tik pranašumų, bet ir trūkumų. Didžiausias iš pastarųjų – kuklus vaisių dydis, reiškiantis mažesnį nei standartinis pomidorų derlių.
Kita vertus, pomidoriukai, nors ir smulkūs, yra išties gardūs, o ir skanauti juos pradedama gerokai anksčiau nei paprastus. Nes nereikia laukti, kol sušils orai ir galėsime pasodinti daigus šiltnamyje.
Dar vienas privalumas – svyrančiuosius pomidorus rečiau puola kenkėjai ir ligos, nes jų ūgliai nesiliečia prie žemės.
Jeigu auginate įprastų pomidorų daigus, ne problema bus užsiauginti ir svyrančiųjų. Esama tik vieno skirtumo – sėti juos galima visu mėnesiu anksčiau, taigi vasariui baigiantis ar pirmosiomis kovo dienomis.
Substratas tokiems daigams turėtų būti purus, lengvas, gerai praleidžiantis drėgmę ir orą. Tiks ir pirktinis, skirtas pomidorų arba daržovių daigams, bet galima jo susimaišyti patiems. Pavyzdžiui, iš žemapelkių durpių, velėninės žemės ir komposto (vienodomis dalimis).
Tiesa, naudojant savą žemę visada yra užkrato rizika, todėl nepamirškite substrato dezinfekuoti.
Nepakenks tą patį padaryti ir su sėklomis, jeigu tos nebeicuotos. Tam jas užteks vieną valandą palaikyti blyškiai rožiniame kalio permanganato tirpale, paskui nuskalauti švariu vandeniu.
Kad išvengtumėte pikavimo, substratą iškart berkite į specialius daigų vazonėlius ar lovelius.
Kad pomidorai gausiau derėtų, vaisius nuskinkite iškart jiems sunokus.
Jeigu pasirinkote lovelius, sėklas terpkite į žemę vienodame gylyje ir 1 cm atstumu viena nuo kitos (patogiausia bus padaryti porą griovelių ir paskui juos užberti 1,5–2 cm substrato).
Pasėję sudrėkinkite žemę vandeniu iš purkštuvo ir uždenkite perregima plėvele arba stiklu.
Tolesnė sėjinukų priežiūra bus paprasta – reikės kasdien juos vėdinti ir drėkinti žemę.
Priklausomai nuo temperatūros patalpoje, svyrantieji pomidorai turėtų sudygti per 4–7 dienas.
Vos pasirodo daigeliai, vazonus ar lovelius su jais būtina perkelti ant šviesiausios palangės.
Jeigu pomidorus pasėjote iškart į atskiras 0,5 litro talpos daigyklas, pikuoti jų nereikės.
Pasėjus bendrose daigyklose pikavimo procedūrą teks atlikti, kai sėjinukai užsiaugins 2–3 tikruosius lapelius.
Patogiausia pikuoti naudojantis medine lazdele siaurėjančiu, tačiau ne aštriu galu. Pernelyg ilgas daigų šaknis galima nugnybti paliekant maždaug 4 cm uodegėlę.
Tuo pačiu pagaliuku patogu padaryti duobutes substrate ir įstatyti daigus iki pat skilčialapių jokiu būdu nesuspaudžiant šaknų.
Baigus pikuoti, daigai atsargiai palaistomi ir vazonai ar loveliai pastatomi ten, kur augalų kurį laiką nepasieks tiesioginiai saulės spinduliai ar kiti šviesos šaltiniai.
Ant gerai apšviestos palangės išpikuotus daigus bus galima grąžinti po kelių dienų.
Laistomi svyrančiųjų pomidorų daigai turėtų būti nuosaikiai, neleidžiant substratui perdžiūti, bet ir neperlaistant.
Praėjus 10–12 dienų po pikavimo, augaliukus jau galima pradėti tręšti. Ypač jeigu pasėjote juos pačių susimaišytoje žemėje.
Naudokite specializuotas trąšas pomidorų daigams.
Antrąjį kartą tręškite po savaitės, paskui – jau kartą per dvi savaites.
Ir nepamirškite dviejų niuansų.
Prieš tręšimą žemė vazonėliuose turi būti sudrėkinta kambario temperatūros vandeniu, trąšos – kruopščiai išmaišytos (užsilikę net smulkučiai kristalai gali nudeginti jaunus augalus). Antra, daigus visada geriau patręšti mažiau nei per daug.
Į kabinamuosius ar paprastus aukštus vazonus svyrantieji pomidorai sodinami po dviejų mėnesių.
Kiek jiems ten reikia erdvės, priklauso nuo kiekvienos konkrečios rūšies, tačiau nesitikėkite, kad derlių užauginsite mažesniuose kaip 3–10 litrų induose.
Persodinami pomidorai kartu su visu žemės gniutulu – taip netraumuojamos šaknelės. Šiame etape svyrantiesiems pomidorams irgi tiks pirktinis substratas daržovėms arba vėl galite patys maišyti velėninę žemę, durpes, kompostą. Tiesa, į pastarąjį mišinį dar galima pridėti 1 stik linę pelenų ir monokalio fosfato (1 šaukštą 10 litrų žemių).
Svarbu, kad vazonai turėtų angas vandens pertekliui nutekėti. Tuo pačiu tikslu vazono dugne būtinai beriamas maždaug 5 cm drenažo sluoksnis – žvyro ar keramzito.
Sodinami pomidorai 3–4 cm giliau, nei iki tol augo. Jei tam trukdo apatiniai lapai, juos turėsite pašalinti, kad nepradėtų pūti.
Persodinti pomidorai palaistomi. Kadangi substratas šiek tiek susiguli, užberiama dar saujelė žemių.
Kaip ir po pikavimo, po persodinimo jaunus augaliukus kelias dienas reikia saugoti nuo ryškios šviesos.
Į nuolatinę augimo vietą svyrančiuosius pomidorus galėsite perkelti jiems išleidus naujus lapelius.
Nesvarbu, svyrantieji ar ne, pomidorai yra pomidorai, taigi neatsparūs tokioms pat ligoms ir kenkėjams, kaip ir visi kiti.
Vis dėlto kai kurie dalykai priklausys ir nuo jūsų – nuo to, kaip ir kur savo svyruolius auginsite.
Jeigu vazonėlius pakabinsite ar lovelius pastatysite lauke netoli daržo, augalai beveik užtikrintai susirgs pomidorams būdingomis ligomis.
Bet jeigu įkurdinsite juos miesto balkone, tikimybė, kad pomidorai užsikrės fitoftoroze, bus gerokai menkesnė. Užtat išaugs amarų, voratinklinių erkučių ir baltasparnių grėsmė.
Nereikia laukti, kol pasirodys užkratas ir kenkėjų armijos – iškart imkitės profilaktinio pomidorų apdorojimo atitinkamais (antibakteriniais, insekticidiniais, fungicidiniais ir kitais) preparatais.
Kad ir kokie erdvūs būtų vazonai ar loveliai, jie vis tiek riboja augimą. Kad svyrantieji pomidorai džiugintų ir išvaizda, ir derliumi, juos būtina kartą per dvi savaites tręšti – tą jau minėjome.
Pirmąjį mėnesį augalams ypač reikia azoto, todėl naudokite organines trąšas. Pavyzdžiui, žolių užpilą arba skiestą vištų mėšlą.
Pradėjusiems žydėti pomidorams jau reikės kompleksinių trąšų su tuo pačiu azotu, kaliu, fosforu, mikroelementais.
Kai kuriuos svyrančiuosius pomidorus būtina genėti – išskabyti pažastinius ūglius, kitiems tokia procedūra nereikalinga. Tad jokių bendrinių taisyklių nėra, teks orientuotis pagal veislę.
Bet kuriuo atveju, genėjimas užims mažiau laiko nei auginant paprastus šiltnaminius pomidorus.
Dar svarbu nepamiršti, jog vazonuose – ir ypač kabamuosiuose – bei loveliuose žemė išdžiūva daug greičiau. Neleiskite, kad taip nutiktų, bet ir nepersistenkite: perlaistymas pomidorams pavojingas.
Kad krūmeliai gausiau derėtų, pomidoriukus nuskinkite iškart šiems sunokus.
Interneto platybėse veikiausiai rasite nemažai nusivylusių daržininkų atsiliepimų apie žlugusias pastangas užsiauginti svyrančiųjų pomidorų. Nemaloniausia staigmena tokiose situacijose būna išvaizda: pomidorai užauga nepanašūs į svyrančiuosius.
Bet jeigu pomidorai perkami daigais ir nežinia iš ko, galima vietoje svyrančiųjų pomidorų nusipirkti paprastų indeterminantinių – čia jau priklausote nuo pardavėjų sąžiningumo.
Jeigu norite būti tikri dėl rezultato, sėklas ar daigus visada pirkite patikimose vietose. O prieš pasirinkdami veislę, nepatingėkite ne tik paskaityti aprašymo, bet ir susipažinti su kitų augintojų atsiliepimais.
Svyrančiųjų pomidorų krūmai tikrai verti ne vieno bandymo. Sėkmingai užsiauginus, jie traukia akį puošnumu, stebina kaimynus, bet svarbiausia – duoda ankstyvą ir tikrai skanų derlių.
Tai kodėl šiemet nesurengus eksperimento?
