-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šiai tradicijai – daugiau nei pusė tūkstančio metų, o Lietuvoje ji įsitvirtino galbūt nuo XVI amžiaus. Dabar mūsų šventovėse galima išvysti skirtingas ir net itin unikalias prakartėles, o kartais – ir ne po vieną.
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią nuo Kūčių iki Grabnyčių (vasario 2-osios) puoš net keturios prakartėlės.
Viena jų – kone prieš dešimtmetį italų meistro Karmino Napos kurta, vaizduojanti Neapolio gyvenimą, jau antrus metus bus įkurdinta bažnyčios kriptoje.
Šis kūrinys – dviejų metrų ilgio, metro pločio ir daugiau kaip metro aukščio. Prakartėlėje vaizduojamas XIX amžiaus Neapolio gyvenimas – senoviniai namai, užeigos, meistrų dirbtuvės, fontanai ir pan. Jos centre – kūdikėlio Jėzaus gimimo scena. Šioje prakartėlėje – kone šimtas žmonių figūrėlių ir per 60 gyvūnėlių. Prakartėlėje meistras „apgyvendino“ ir du bažnyčios klebono dr. Romualdo Zdanio numylėtinius šunis – Princą ir Grafą.
Toje pačioje kriptoje bus eksponuojama ir senoji bažnyčios prakartėlė, kurią, klebono manymu, tikintieji turėtų puikiai prisiminti dar iš vaikystės.
Ši prakartėlė bažnyčioje stovėjo visą sovietmetį, maždaug nuo 1950-ųjų.
„Bus proga aplankyti garsiąją kriptą, kurioje gimė Baltijos kelio idėja“, – sako dr. R. Zdanys.
O pačioje bažnyčioje stovės dar viena itališka prakartėlė, į Panevėžį atkeliavusi maždaug prieš penkerius metus. Šios skulptūros maždaug metro dydžio, aprengtos drabužiais.
„Būtų keista, jeigu pačioje bažnyčioje būtų įrengtos dvi prakartėlės“, – sako dvasininkas.
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. P. Židonio nuotr.
Pirmąją Kalėdų dieną Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje tradiciškai lankytojų lauks gyvoji prakartėlė.
Joje įsikurs ūkininko atvežtos avytės, o Šventąją Šeimyną vaizduos tikri žmonės.
Dr. R. Zdanys pasakoja visada ieškantis šeimos, kuriai besibaigiančiais metais gimė vaikelis.
„Avytės pas mus jau trečius metus. Jos įpratusios prie žmonių. Prakartėlėje jos turi labai skanaus šieno, vandens“, – sako klebonas.
Naujovė ta, kad šią prakartėlę antrą Kalėdų dieną pakeis kita.
Visą likusį šventinį laikotarpį lauke stovės marijampolietės liaudies meistrės iš šiaudų sukurta prakartėlė.
Klebono teigimu, visos prakartėlės būna labai lankomos, ypač šventinėmis dienomis, paskutinį gruodžio ir pirmąjį sausio savaitgalius.
Prakartėlė Krekenavos bazilikoje. P. Židonio nuotr.
Krekenavos bazilikoje per Piemenėlių mišias bus atidengta keramikos įmonės „Midenė“ meistrų pagaminta šamotinė prakartėlė.
Bazilikos rektoriaus, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono dr. Gedimino Jankūno teigimu, pastelinės jos spalvos labai tinka atnaujintos šventovės erdvei. Šią prakartėlę Krekenavoje tikintieji lanko jau trečius metus.
Ją gaminant, pasakoja dr. G. Jankūnas, norėta, kad būtų galima liesti, glostyti, apkabinti, prie jos nusifotografuoti.
Ankstesnė bazilikos prakartėlė, klebono teigimu, nebuvo ypatinga – gipsinės, apdaužytos skulptūrėlės. Senąją prakartėlę pasiskolino viena Šiaulių mokykla ir vėliau paprašė ją dovanoti.
„Kadangi ji neturi jokios meninės ir istorinės vertės, atidavėme. Tegul džiaugiasi mokykla ir vaikai“, – pasakoja dr. G. Jankūnas.
Upytėje ir Krekenavoje tikintieji šįmet kviečiami atsinešti savo prakartėles, o jei neįmanoma – bent jau vieną skulptūrėlę ar kokį elementą pašventinti.
„Advento vainikų pašventinti daug prinešė, manau, ir prakartėlių atsineš“, – laukia klebonas.
Vitalija Vasiliauskaitė. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė pasakoja, kad prakartėlės tradicija Lietuvoje susijusi su krikščionybės įsitvirtinimu.
Jos manymu, tikėtina, kad šią tradiciją galėjo atnešti jėzuitai, XVI amžiuje įkūrę Vilniaus universitetą ir vėliau jame pradėję rengti tiek velykinius, tiek kalėdinius vaidinimus.
Tradicija rengti prakartėles Europoje žinoma nuo maždaug XIII amžiaus. Labiau populiari ji buvo pietiniuose kraštuose – Italijoje, Prancūzijoje, o į Lietuvą atkeliavo per lenkus.
„Prakartėlės rengtos bažnyčiose, koplyčiose. Kaimuose ši tradicija nelabai prigijo“, – paaiškino V. Vasiliauskaitė.
V. Vasiliauskaitė svarsto, kad Lietuvoje prakartėlių tradicijos labai neišpopuliarino nė dievdirbiai.
Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma šventųjų statulėlių kolekcija, tačiau joje senųjų prakartėlių veikėjų nelabai yra.
Garsiausia prakartėlių kolekcija didžiuojasi Rokiškis, pagrįstai save laikantis šių meno kūrinių sostine.
Rengti prakartėlių parodas Rokiškyje – italų verslininko ir mecenato Andželo Frosio idėja, kuri prigijo ir tęsiasi jau kone tris dešimtmečius.
Ši konkursinė paroda ne tik garsina Rokiškį, bet ir padėjo sukaupti įspūdingą prakartėlių kolekciją. Joje dabar – per 150 eksponatų.
Daugelį jų kūrė garsūs Lietuvos medžio meistrai.
Lietuvoje prakartėlių kolekcija saugoma ir Klaipėdoje, tapytojo Prano Domšaičio, rinkusio senovines prakartėles, galerijoje.
