Bene pirmą kartą Panevėžys taip didžiuojasi savo gražuole egle, bet naujametę naktį prie jos prieiti nebus įmanoma. P. Židonio nuotr.

Šventinės eglutės neatima

Šventinės eglutės neatima

Didelis sergančiųjų koronavirusu skaičius verčia savivaldybes imtis netradicinių apsaugos priemonių. Naujųjų metų išvakarėse Panevėžyje Laisvės aikštę apjuos užkardos.

Savaitės pradžioje šalies savivaldybės išgirdo rekomendacijas sutinkant Naujuosius ne tik atsisakyti masinių fejerverkų, bet ir riboti gyventojų patekimą prie šventinių eglių ir netgi išjungti elektrines dekoracijas. Panevėžio ekstremaliųjų situacijų komisija nusprendė gruodžio 31–sausio 1 dienomis kelią iki eglės apjuosti tvoromis. Pro jas prasibrauti leista tik gyvenantiems Laisvės aikštėje ir turintiems tai įrodančius dokumentus. Kitiems pasigrožėti eglute ir šventiškai papuoštu miestu bus galima tik internete – parengtas virtualus 3D turas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako, kad aptvertoje Laisvės aikštėje budės saugos tarnyba. Tačiau šventinės dekoracijos ir gražuolė šiųmetė eglė nepaskęs tamsoje.

„Nebematome prasmės išjungti puošmenų, jei fiziškai nebus įmanoma prieiti prie eglės“, – mano T. Jukna.
Anot jo, naujametę naktį didžiausias žmonių sambūris aikštėje būna likus maždaug valandai iki vidurnakčio. Tikimasi, kad judėjimo ribojimas sumažins norinčiųjų Naujuosius sutikti aikštėje gretas.

„Suprantame, kad tai keistokai atrodo, bet jeigu įvestos tokios griežtos priemonės, karantinas, judėjimo ribojimai tarp savivaldybių, bandysime ir mes palaikyti tą intensyvų ribojimą, kad ligos židiniai pradėtų gesti“, – sako administracijos direktorius.

O naujametinių fejerverkų miesto Savivaldybė neperka jau ne pirmus metus.

Gana drausmingi

Tam tikri ribojimai taikyti ir kalėdinį savaitgalį – Laisvės aikštė nebuvo aptverta, bet stebėta, ar žmonės laikosi karantino sąlygų, nesibūriuoja, tinkamai dėvi kaukes. Tą kontroliavo tiek apsaugos darbuotojai, tiek miesto Savivaldybės specialistai, dirbę antrąją Kalėdų dieną. Pažeidimų, susijusių su karantino sąlygų laikymusi, nenustatyta – fiksuoti tik įprasti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Daivos Svirelienės teigimu, aikštėje buvo žmonių, tačiau jie nesibūriavo. Tik kai kam prireikė priminti, kad pasitaisytų pasmukusią apsauginę kaukę.

O Kultūros ir poilsio parke bei atnaujintoje marių pakrantėje ilgąjį kalėdinį savaitgalį žmonių srautas priminė miesto gimtadienį.

„Kontrolė vykdoma. Kiek turime pajėgų, visas ir naudojame, bet šimtų hektarų visų parkų neužtversi. Belieka pasitikėti, kad žmonės sąmoningi. Ir išties atkreipėme dėmesį, kad savaitgalis praėjo pakankamai tvarkingai, didelių sambūrių nepastebėjome“, – sako T. Jukna.

Norėtų išimčių persirgusiems

Pasigirdus siūlymams užtverti ar negi užgesinti šventinių eglių lemputes, žmonės pradėjo svarstyti, ar apskritai vertėjo miestams leisti pinigus puošybai, žiebti eglutes, varžytis, kuri gražiausia. T. Jukna neabejoja, kad šventinė nuotaika buvo kuriama ne veltui.

Lapkričio pabaigoje įžiebtą Panevėžio gražuolę aplankė ir pasigrožėjo ne vienas.

„Po vieną kitą šeimą gali ateiti prie eglutės, taigi, šventinė nuotaika išlieka. Svarbiausia, kad nebūtų masinių susibūrimų. Nemanyčiau, kad reikėtų viską išjungti ar visai nieko nepuošti“, – svarsto direktorius.

Pensininkė Ona pasakoja tik per Kalėdas pirmą kartą išvydusi miesto eglę.

„Tikra balta karalienė, kaip ir girdėjau“, – džiaugėsi ji.

Tiesa, eglutę mačiusi tik iš toliau – kad būtų saugiau, sėdėjo automobilyje. Pensininkė nemano, kad patekimo į aikštę ribojimas labai sustabdys žmones – sąmoningieji ten ir taip nesiverš, o nesupratingieji ras kitų būdų.

„Negalės čia būriuotis, rinksis kur toliau ar tiesiog gatvėse, kiemuose – prie kiekvieno policininko nepastatysi“, – svarsto Ona.

Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė pastebi, kad seniai Aukštaitijos sostinėje neliko tradicijos naujametę naktį aikštėje rinktis tūkstančiams, kaip kad įprasta Vilniuje.

Pasak jos, tų, kurie nesilaiko reikalavimų, ir taip nesulaikysi – jie ir susitinka tarpusavyje, ir užsidarę švenčia ne vieni.

S. Myškienė svarsto, kodėl niekam iki šiol nekilo mintis atlaisvinti ribojimus jau persirgusiems žmonėms. Jos manymu, galbūt tokiems būtų galima išduoti pažymėjimus ar korteles.

„Nežinau, kiek persirgusių dabar yra, bet jeigu sakoma, kad kas antras testas teigiamas, vadinasi, greitai priartėsime prie 50 procentų persirgusiųjų. Kodėl jie turi kankintis? Pavyzdžiui, mama, tėtis ir jų vaikai prasirgo, bet vis tiek negali susitikti tarpusavyje“, – stebisi S. Myškienė.

 

Komentarai

  • Ar straipsnio autoriai prisimena su kokiu šurmuliu buvo įžiebta eglė ,dalyvaujant merui ir ignoruojant saugaus atstumo laikymosi reikalavimus.
    Ar čia buvo aukščiau visko,- pasipuikavimas? Ar mes jau nebe sugebame adekvačiai vertinti pavojaus?

  • taigi reikėjo pasimaivyti už mūsų pinigus

  • mano Mamytė pati gražiausia. Kas nesutinka, gaus į dūdą. Taškas.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų